Ilgėjančias eiles automobilių remonto dirbtuvėse ir augančias paslaugų kainas lemia kvalifikuotų meistrų trūkumas
Nors pusamžio automobilio pasirinkimas Lietuvoje laikomas racionalaus mąstymo ženklu, daugelis tokios technikos šeimininkų visgi pripažįsta, kad aplenkiant naujų keturračių pardavėjų salonus sutaupyti pavyksta gerokai mažiau, nei viliamasi. Kuo „turtingesnė” dėvėto automobilio istorija ir didesnė rida, tuo dažniau tenka mindyti servisų slenksčius. Kadangi šalies automobilių parkas kasmet didėja beveik po 15 proc., o absoliuti dauguma šio „prieauglio” yra vyresni nei 10 metų (t.y. sunkiai be meistrų pagalbos ištveriančių daugiau kaip pusmetį), patekti į remonto dirbtuves neturint „blato” ir sulaukti kvalifikuotos pagalbos kaskart sunkiau.
Profesionalių mechanikų trūksta absoliučiai visiems.
Prie šios problemos sprendimo praėjusią savaitę prisidėjo didžiausios Japonijos automobilių gamintojos „Toyota Motor Corporation” interesams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atstovauti bendrovė „Toyota Baltic”. Jos vadovai pasirašė sutartį su Vilniaus technikos kolegija dėl modernios techninio lavinimo programos įdiegimo.
Investicija į smegenis
Analogų neturinčią žmogiškųjų resursų plėtros programą „Toyota Motor Corporation” sukūrė ir per savo atstovybes platinti visame pasaulyje pradėjo dar 1990-aisiais. Vadinamoji T-TEP (Toyota technical education program) programa numatė teikti paramą techninio profilio mokykloms, rengiančioms aukštos kvalifikacijos specialistus automobilių aptarnavimo dirbtuvėms. Per pastaruosius 15 metų ši „Toyota” parengta techninio lavinimo programa buvo įgyvendinta 50 šalių ir 374 mokyklose visame pasaulyje.
Pasak „Toyota Baltic” atstovų, T-TEP yra pagrįsta pasauline mokymo ir egzaminavimo sistema, kurią naudojant, karjerą pradedantys ar jau tam tikrą darbo patirtį sukaupę autoremontininkai įgyja jų žinias patvirtinantį sertifikatą, pripažįstamą visame pasaulyje veikiančiose autorizuotuose remonto ir techninės priežiūros centruose. Tokį pavydėtiną pripažinimą lemia tai, jog T-TEP programa aprūpina mokyklas pačia naujausia technine mokomąja medžiaga ir gerokai praturtina studentų žinių bagažą.
Visos jaunųjų specialistų „kalvės” gauna „Toyota” ekspertų sukurtus techninius simuliatorius, įvairių variklių stendus, plakatus ir schemas, padedančius geriau perprasti modernių automobilių veikimo principus. T-TEP medžiagoje galima rasti atsakymus į praktiškai į visus klausimus, iškylančius kasdieniame mašinų techninės priežiūros ir remonto specialistų darbe. Programa apima beveik visas sritis, pradedant automobilio kėbulo remonto bei dažymo operacijomis ir baigiant elektronikos sistemomis. Su „Toyota” bendradarbiaujančios mokyklos gauna teorinių žinių paketą, kaip reikia naudoti specialius įrankius, diagnostinius stendus, kitą metodinę medžiagą.
„Toyota Baltic”, sukirtusi rankomis dėl bendradarbiavimo su Vilniaus technikos kolegija (VTK), specialios „Toyota” auditorijos įrengimui ir praktinės mokymo medžiagos įsigijimui išleido daugiau nei 55 000 eurų. Be to, sutartyje numatytas nuolatinis programos tobulinimas bei mokslinės informacijos apie naujausias technologijas teikimas.
„T-TEP programa rodo, kad „Toyota” rūpinasi visuomenės augimu, savo pastangas sutelkdama į švietimą. T.y. mes suteikiame galimybę įgyti aukštą kvalifikaciją vietos automobilių pramonėje dirbantiems specialistams ir tikimės, kad jie padės užtikrinti aukšto lygio paslaugas „Toyota” klientams”, – pasirašydamas sutartį su VTK kalbėjo „Toyota Baltic” direktorius Juoko Matinenas.
Bendras galvos skausmas
Sutartis su Vilniaus technikos kolegija yra jau trečioji vieta, kur „Toyota” įdiegė T-TEP programą. Prieš kurį laiką analogiškas bendradarbiavimas buvo pradėtas su Rygos bei Talino technikos mokyklomis. Iš viso per pastaruosius 11 metų į švietimą ir meistrų kvalifikacijos kėlimą Baltijos šalyse ši kompanija jau investavo apie
200 000 eurų.
Nors pirmiausia taip tikimasi aprūpinti gerai parengtais mechanikais „Toyota” servisų tinklą, dirbti su naujos kartos automobiliais išmokę vaikinai papildo ir kitų markių atstovybių servisus.
Pasak „Toyota Baltic” vadovų, lig šiol Latvijoje ir Estijoje maždaug 9 proc. diplomuotų specialistų, ragavusių mokslų pagal T-TEP programą, po studijų baigimo profesinę veiklą tęsia būtent „Toyota” atstovybėse.
Kalbinti kitų automobilių markių atstovybių vadybininkai bei nepriklausomų servisų vadovai beveik vienbalsiai pripažino, kad kvalifikuotų meistrų trūkumas yra viena didžiausių problemų. Jų teigimu, savarankiškai dirbti iš karto po studijų profesinio rengimo mokyklose galintys vaikinukai suskaičiuojami ant pirštų. Paprastai tenka gaišti mažiausiai metus ar pusantrų, kol jie perpranta modernią techniką, diagnostinę aparatūrą ir įgunda naudotis specializuotais įrankiais. Mėgindami pagreitinti šią adaptaciją prieš keletą metų su viena autoremontininkus rengiančia sostinės technikos mokykla bendradarbiauti ėmėsi „Volkswagen” atstovybė, padovanojusi jai įvairių automobilio
agregatų rinkinį.
Didžiausio šalyje servisų tinklo „Kemi” vadovai, be technikos mokyklų rėmimo, sukūrė savą kvalifikacijos kėlimo sistemą, kurioje jau dirbantys meistrai susipažįsta su naujausiomis technologijomis.
„Profesionalų deficitas yra didžiulis, todėl beveik visi prekiautojai medžiote medžioja patyrusius, darbščius ir patikimus meistrus. Kadangi technikos mokyklos sunkiai tenkina rinkos poreikius, geri meistrai labai dažnai paprasčiausiai bandomi pervilioti iš vieno serviso į kitą”, – pripažino „Volkswagen” atstovybės „Moller Auto” rinkodaros ir komunikacijos vadybininkas Linas Barščevičius.
„Garažų” saulėlydis toli
Vieno sostinės serviso vadovas, nepanoręs prisistatyti viešai, „Kauno dienai” teigė, kad rasti kvalifikuotą meistrą ar jauną, tačiau ambicijų profesionalu tapti turintį vaikinuką yra tas pats, kas loterijoje išlošti „aukso puodą”.
„Iš tiesų gerą meistrą sulaikyti galima tik mokant didelį atlyginimą, dažnai siekiantį 3000 litų. Tačiau apmaudžiausia, kad žmonių, vertų tokių pinigų, yra labai nedaug. Labai dažnai mechanikai yra linkę pervertinti savo sugebėjimus ir nori daugiau gauti, bet ne daugiau uždirbti. Jaunus vyrus, kurie domisi šios srities naujovėmis, stengiasi tobulėti ir sąžiningai atlikti visas užduotis, galima įrašyti į „raudonąją knygą”. Kur kas dažniau sutinkami veikėjai, deklaruojantys jog gali ir moka daryti „viską”, tačiau realiai gerai neišmanantys nė vienos srities ir nė vieno darbo neatliekantys tvarkingai. T.y. problema tikrai didelė, nes su tokiais „meistrais” susidūrę klientai pradeda skeptiškai žiūrėti į visą firmą”, – pastebėjo serviso direktorius.
Pašnekovas patvirtino ir tai, kad firminiuose naujų automobilių pardavėjų techninio aptarnavimo dirbtuvėse daugeliu atvejų surinkti aukštesnės kvalifikacijos meistrai, nei pavyksta prisivilioti į universalius servisus.
„Kadangi prekiautojai turi daugiau pajamų šaltinių, jie gali mokėti didesnius oficialius atlyginimus. Be to, patys automobilių gamintojai nuolat rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu, organizuoja įvairius kursus, aprūpina naujausia metodine medžiaga. Kai kurios bendrovės pačios siunčia savo meistrus į brangiai kainuojančius mokymus mainais už pažadus tam tikrą laiką nekeisti darbovietės. Dėl to firminiuose servisuose susiformuoja savo sritį iš tiesų neblogai išmanančių profesionalų komanda. Jie mažiau universalūs, tačiau tam tikrus gedimus identifikuoja ir pašalina greičiau. Kita vertus, visuose servisuose yra auksarankių, galinčių sėkmingai spręsti pačius sudėtingiausius techninius galvosūkius”, – pasakojo „Kauno dieną” konsultavęs serviso direktorius.
Dėmesį į „garažų” problemas ne kartą yra atkreipusi Lietuvos autoverslininkų asociacija. Dabartiniai jos vadovai žada inicijuoti aplinkosaugininkų ir mokesčių administratorių „baudžiamąsias ekspedicijas” į pusiau legaliai veikiančias dirbtuvėles. Jų teigimu, daugeliu atvejų tokiose autoremonto įmonėse automobiliai remontuojami nekokybiškai, naudojant vogtų automobilių detales, kas kelia grėsmę ne tik pačiam taip suremontuoto automobilio savininkui, bet ir kitiems eismo dalyviams, skatina automobilių vagystes. Asociacijos narių nuomone, reiktų griežtinti leidimų individualiai veiklai išdavimo tvarką, pagal kurią dirbti galėtų tik aplinkosaugininkų, gaisrininkų, higienistų bei kitų institucijų keliamus reikalavimus įvykdžiusios įmonės.
Renaldas Gabartas