Būti geru mokytoju neapsimoka

„Mokinio krepšelio“ metodika daugeliui pedagogų tebėra neįmenama mįslė. Vienos ugdymo įstaigos, turėdamos daugiau mokinių, šių lėšų dargi sutaupo, kitoms net mokytojų atlyginimams jų pritrūksta. Tad mokyklų vadovams tenka gerokai pakovoti, kad visiems pedagogams už darbą būtų atlyginta.

Pagrindinė mokykla – tarp autsaiderių

Besibaigiant 2005 metams pavojus likti be atlyginimų buvo iškilęs 20-ties mokyklų mokytojams. Beveik 900 tūkstančių litų „krepšelio“ lėšų stygių mokykloms buvo priversta padengti Savivaldybė. Pasak Finansinės apskaitos ir ūkio skyriaus vedėjos Nijolės Grybėnienės, įsiskolinusioms mokykloms ši suma sumokėta iš „krepšelio“ rezervo, kuris susidarė mieste sumažėjus mokinių. Mat Savivaldybė gauna finansavimą pagal mokinių skaičių metų pradžioje, vėliau lėšos paskirstomos atsižvelgiant į mokinių kaitą.

Kai kurioms mokykloms, kuriose mokinių daugiau, netgi pavyko lėšų sutaupyti. „Tačiau iš jų, skirtingai nei ankstesniais metais, šiemet neatėmėme nė lito,- sakė N.Grybėnienė. – Pedagogai galėjo lėšas skirti mokyklų aplinkai tobulinti, kitoms reikmėms tenkinti“.

K.Griniaus pagrindinei mokyklai pritrūko 126,9 tūkst. litų. „Mokykloje dirba daug aukštos kvalifikacijos pedagogų, daugelis turi nemažą darbo stažą, – sako direktorius Stasys Šimanauskas. – „Krepšelio“ metodika, deja, susieta ne tik su mokinių skaičiumi klasėje, bet ir pedagogų kvalifikacija. Mat orientuojamasi tik į vyresniuosius mokytojus. O jei yra daugiau, tarkim, metodininkų ar ekspertų, jiems tenka mokėti ir didesnius atlyginimus. Tada lėšų ir pritrūkstama“.

Kita blogybė, pasak direktoriaus, ta, kad racionaliai nesutvarkytas mokyklų tinklas. K.Griniaus pagrindinė mokykla Kalniečių mikrorajone – vienintelė pagrindinė, visos kitos – vidurinės. Tad jas vaikai daugiausiai ir lanko. Kad veiktų „krepšelio“ metodika, reikia mažiausia 750-800 mokinių, o K.Griniaus pagrindinėje mokykloje – tik 550.

Trys litai ekskursijai

„Mūsų mokytojai jau seniai nebeužsidirba net atlyginimams, – sako Romainių pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja Eglė Sutkienė. – Mokyklos patalpos mažos, klasėse telpa tik po 14-16 vaikų, o „krepšelis“ reikalauja, kad vidutiniškai būtų 24. Ne mes esame kalti, bet trūkstant mokinių nuolat esame barami ir turime prašyti Savivaldybės malonės. Mus išgelbėtų tik nauja mokykla“.

Vaidoto pagrindinei mokyklai pritrūko 61 tūkstančio litų, Muravos pradinei – 59,3 tūkst., A.Timinskio vidurinei – 67,1 tūkst., Eigulių vidurinei – 90,9 tūkst., „Pilėnų“ vidurinei – 108,5 tūkst. litų. Pasak Savivaldybės kultūros ir švietimo departamento direktoriaus Virginijaus Mažeikos, pastarajai mokyklai teko padengti buvusios „Aukuro“ vidurinės mokyklos skolas, todėl ir susidarė „krepšelio“ deficitas. Mat šios dvi įstaigos dabar sujungtos į vieną. Panašią įsiskolinimų naštą tenka nešti Kovo 11-osios vidurinei mokyklai – ji likviduoja „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos įsiskolinimus. Jų buvo net 300 tūkst. litų.

Kauno mokyklų vadovų asociacijos prezidento, Veršvų vidurinės mokyklos direktoriaus Vyganto Gudėno teigimu, mokyklų finansavimo metodika iš tiesų tobulintina. Nenormalu, kad pritrūksta lėšų, kai daugiau, nei reglamentuojama, pedagogų apsigina aukštesnes kvalifikacines kategorijas. Nuo Naujųjų metų į „krepšelį“ įdėta ir lėšų, skirtų mokinių ekskursijoms. Tačiau jų, V.Gudėno teigimu, labai mažai – maždaug 3 litai vienam vaikui per mėnesį.

„Mūsų įsitikinimu, mokyklos turėtų būti finansuojamos tiesiogiai, o ne per savivaldybes. Tai, kad joms suteikta teisė perskirstyti dalį lėšų, nėra gerai, nes ne visos mokyklos turi vienodą įdirbį, – įsitikinęs V.Gudėnas. – „Krepšelyje“ turėtų būti numatytos lėšos išeitinėms kompensacijoms pedagogams, kurie atleidžiami iš darbo sumažėjus mokinių skaičiui“.

Siūlymai aukštiems pareigūnams

Neseniai asociacijos vadovai LR Seimo vicepirmininkui Vydui Gedvilui, švietimo ir mokslo viceministrui Raimundui Mockeliūnui bei Bendrojo ugdymo departamento direktoriui Arūnui Plikšniui įteikė 15 pasiūlymų dabartinei švietimo padėčiai ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje pagerinti.

Pedagogai neigiamai vertina tą faktą, kad „krepšelyje“ neskirta lėšų mokinių mokymui namuose. Neatsižvelgiama į pastaruoju metu gerėjančią mokytojų kvalifikaciją, trūksta lėšų mokymo ir ugdymo priemonėms įsigyti. „Norėtume, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atsižvelgtų į siūlymą sumažinti mokinių skaičių klasėse, šis rodiklis nebūtų pagrindinis skirstant lėšas, – sako „Nemuno“ vidurinės mokyklos direktorė Birutė Paulauskienė. – Pirmose-ketvirtose klasėse jų turėtų būti 18, penktose – dvyliktose – ne daugiau kaip 22.“ Pedagogų bendruomenės nepatenkintos, kad vis dar nemažėja mokymosi krūviai. Mokyklų administracijos ir pedagogai yra savotiški įkaitai, turintys kažkokiu ypatingu būdu sureguliuoti mokinių mokymosi krūvius, kuriuos lemia ugdymo planai, standartai ir egzaminų programos. Tai padaryti, pasak B.Paulauskienės, turėtų Švietimo ir mokslo ministerija. Vienas pedagogų reikalavimų – skirti daugiau lėšų prailgintos darbo dienos grupėms, dienos centrams, pedagogų padėjėjo etatams.

Pinigus skirstys savivaldybės

„Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 dienos pakėlus pedagogams atlyginimus nuskriausti liko jauni, pradedantys dirbti mokytojai, taip pat buhalteriai, raštinių darbuotojai, – sako V.Gudėnas. – Švietimo įstatyme, Vyriausybės nutarimuose įteisinta mokyklų tipo įvairovė, tačiau reorganizuojant mokyklų tinklą į tai neatsižvelgiama“. Pašnekovo teigimu, vieno mokinio išlaikymas vidurinėje mokykloje kainuoja mažiau nei pradinėje ar pagrindinėje mokykloje, tad į tai reikia atsižvelgti pertvarkant mokyklų tinklą.

ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus A.Plikšnio teigimu, mokyklas finansuoti tiesiai iš biudžeto aplenkiant savivaldybes nėra galimybių – tai esą pastarųjų funkcija. Direktorius patikino, kad „krepšelio“ metodika ir toliau liks tokia pati, nuo 2008 metų pinigų skirstymo funkciją galutinai perims savivaldybės. Dėl mokinių skaičiaus, pasak A.Plikšnio, diskutuojama: manoma, kad miesto mokyklų 9-10 klasėse galėtų būti ne 25, o 22 mokiniai.

Ministerijos pareigūno teigimu, dabar kiekviena Lietuvos mokykla gali konkrečiai sužinoti, kiek jai skirta „krepšelio“ lėšų: tai nuo šios savaitės pradėta publikuoti ŠMM tinklalapyje.

Aldona Kibirkštienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.