Senas ir naujas. Kuris saugesnis?

Šiais metais sumažinus rūpesčių naujų automobilių savininkams – nusipirkęs naują mašiną žmogus į techninės apžiūros saloną turės atvažiuoti tik po trejų metų, tebekalbama apie tai, kad naudotus automobilius techniškai reikėtų tikrinti ne kas dvejus metus, kaip iki šiol, o kasmet.

Pagrindinis tokių siūlymų autorių argumentas iš pirmo žvilgsnio atrodo šventas – reikia mažinti žūvančiųjų avarijose skaičių, todėl ir būtina dažniau tikrinti nenaujus automobilius.

Tačiau tokie siūlymai atrodo keistai, kai žinai, kad jų autoriai – Lietuvos autoverslininkų asociacija, vienijanti naujų automobilių pardavėjus.

Dar daugiau – oficialiais duomenimis, dėl prastos techninės automobilių būklės Lietuvoje kyla vos 8 proc. avarijų. Palyginti – skirtingais duomenimis, nuo 65 iki 87 proc. eismo nelaimių priežastis yra žmogaus veiksmai.

Kas rūpi verslininkams?

Ar naujų automobilių pardavėjų užmačios apkartinti gyvenimą senesnių mašinų savininkams tikrai grįstos pirmiesiems nuoširdžiai rūpinantis eismo saugumu?

„Mes juk nepasipelnysim iš tų techninių apžiūrų, todėl jokio finansinio intereso čia nėra. Tiesiog mes – už eismo saugumą. Galų gale ir pagal Europos Sąjungos direktyvas iki 2010-ųjų keliuose žūvančių žmonių skaičių reikia sumažinti perpus”, – į šį klausimą atsako Lukas Vosylius, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius, tiesa, pripažindamas, kad toks atsakymas gali skambėti populistiškai.

Jo teigimu, Lietuvoje reikėtų įgyvendinti formulę 3+2+1, reiškiančią, kad naujo automobilio savininkas į techninių apžiūrų centrą pirmą kartą turi atvykti po trejų metų, vėliau – po dvejų, o paskui ten lankytis kasmet.

„Atvažiuoja sena mašina į techninių apžiūrų centrą, patikrinama, ir, jei viskas gerai, čia apsilankys tik po dvejų metų. Tačiau juk per tiek laiko ji sugenda, ypač jei nėra prižiūrima, – sako L. Vosylius. – Mūsų nuomone, kalbant apie avarijas svarbesnis yra ne žmogiškas faktorius, o techninis.”

„43 procentai visų automobilių, atvykusių į mūsų centrus, iš pirmo karto nepraeina techninės apžiūros, – sako Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” viceprezidentas Gintautas Šlėderis.

– Pavyzdžiui, 8-15 metų senumo automobilio būklė, esanti per apžiūrą, išlieka nepakitusi devynis mėnesius, o vėliau tikimybė, kad ji neatitiks techninių reikalavimų, padidėja 1,5 karto”, – teigia jis, papildydamas, kad minėta techninių apžiūrų terminų formulė galėtų būti ir kitokia – 3+2+2+1.

Kalta ne technika, o žmogus

Tačiau vienas techninių apžiūrų centrus vienijančios asociacijos vadovų neslepia, kad automobilio techninė būklė nėra pagrindinė ir svarbiausia priežastis, dėl kurios įvyksta eismo nelaimės.

G. Šlėderio teigimu, dėl techninės automobilio būklės įvyksta vos 8 proc. visų avarijų: 2 proc. lemia tik automobilio būklė, 4 proc. – automobilio ir žmogaus sąveika, 1 proc. – automobilio, žmogaus ir kelio sąveika, bei 1 proc. – automobilio ir kelio sąveika.

„Žinoma, tai nėra tragedija. Juk 65 proc. eismo nelaimių priežastis yra žmogaus veiksmai, o ne mašinos techninė būklė. Galbūt efektyvesnė kovos su bloga automobilių būkle priemonė būtų didesnė kontrolė keliuose”, – išeitį siūlo asociacijos viceprezidentas.

Jis teigia, jog tuomet, kai vairuotojo nestabdo policija, arba stabdo, bet netikrina mašinos techninės būklės, susidaro nebaudžiamumo iliuzija. Be to, nėra teisinės bazės, įgalinančios jį pašalinti iš eismo. „Pavyzdžiui, jei sustabdytas automobilis turi esminių gedimų, pravartu būtų paimti jo dokumentus ir negrąžinti tol, kol mašina atitiks visus reikalavimus”, – sako G. Šlėderis.

Dar vienas iš transporto būklės kontrolės būdų – privalomas tikrinimas po avarijos. Dar anksčiau Susisiekimo ministerijos pareigūnai kalbėjo apie tai, kad po avarijos iš vairuotojų būtų atimami techninės apžiūros talonai ir vėl grąžinami tada, kai mašina suremontuojama nepriekaištingai.

Du trečdaliai – už mirtį keliuose

„Klausiate apie tai, ar senesni automobiliai pavojingesni už naujus? Juk dabar dauguma nenaujų mašinų, tarp jų – ir mano, stovi nenaudojamos, nes žmonės nebeturi už ką nusipirkti degalų. O naujos važinėja be perstojo, todėl jų techninę būklę ir reikėtų tikrinti dažniau”, – taip šią problemą mato hab. dr. Algimantas Ambrazevičius, Lietuvos karo akademijos Inžinerijos vadybos katedros profesorius.

Vienu žymiausių šalies transportininkų tituluojamas A. Ambrazevičius, pats vairuojantis jau 50 metų, sako esantis tvirtai įsitikinęs, kad daugumos eismo nelaimių priežastys glūdi ne technikoje, o žmonėse.

„Taip ir parašykite – trečdalis mūsų vairuotojų yra debilai. Tai tie, kurie nusipirko vairuotojų pažymėjimus ir net nežino eismo taisyklių. Kitas trečdalis – chuliganai. Jie žino taisykles, bet sąmoningai jas pažeidinėja, ir nesaugo nei savęs, nei kitų.

Ir tik vienas trečdalis vairuotojų Lietuvoje gerbia taisykles, saugo save ir moka važiuoti. Apie tai reikia kalbėti, o ne apie techninę automobilių būklę”, – teigia profesorius.

Anot jo, naujas automobilis dar nereiškia, kad tai – geras automobilis: „Mano sūnus nusipirko naują mersedesą – iš salono. Ką jūs manote – valytuvai veikia, bet nevalo. Ir tokių fokusų – ne vienas. Štai jums ir nauja mašina.”

Naujas – nereiškia saugus

„Vienas pažįstamas verslininkas prieš keletą metų nuvažiavo nuo kelio visiškai nauju prabangiu automobiliu ir žuvo, nors toje mašinoje buvo ir oro saugos pagalvės, ir visokios elektroninės saugumo sistemos. Be to, jis nebuvo užsisegęs saugos diržų”, – sako Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos vadovas Gintas Braždis.

Anot jo, moralas paprastas – niekas neišgelbės, jei važiuoji su nauju automobiliu, bet prie vairo elgiesi neprotingai. Ir atvirkščiai – važiuodamas su senesne mašina, net ir neturinčia oro saugos pagalvių ar kitos saugumo įrangos, liksi gyvas, jei vairuosi su galva.

„Yra ir kitas aspektas – net ir naujas automobilis bus pavojingesnis už naudotą, jei pirmasis – be oro saugos pagalvių, o antrasis, kad ir po menkos avarijos, pirktas turguje, tačiau – su saugos pagalvėmis”, – teigia G. Braždis.

Iš 2005 m. statistikos

Įvyko 6 790 įskaitinių avarijų, daugiausiai jų – 5 027, arba 74 proc., – dėl vairuotojų kaltės. Dėl jų kaltės žuvo 509 žmonės (iš 760 visų žuvusiųjų). 850 avarijų (12,5 proc.) sukėlė neblaivūs vairuotojai.

Tomas Gukauskas