Miesto kultūrinės atminties žemėlapyje atsirado dar vienas orientyras
Žaliakalnis saugo daug prieškarinio Kauno kultūros pėdsakų. Nuo šiol jie bus priminti ir tylioje romantiškoje Žemuogių gatvelėje, dvelkiančioje autentiška laikinosios sostinės aura. Vakar ant 6-uoju numeriu pažymėto namo Kauno savivaldybės rūpesčiu buvo atidengta memorialinė lenta, kurioje išvardyti prieškariu jame gyvenę garsūs meno ir mokslo veikėjai, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai. Žemuogių g. 6 1927-1938 metais gyveno Balys Sruoga, 1926-1929 m. – Kazys Pakštas, 1927-1929 m. – Vladimiras Šilkarskis, 1928 -1929 m. – Levas Karsavinas, 1930-1933 m. – Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, 1935-1940 m. – Gotlybas Studerus.
Atminimo lentos atidengimo iškilmėse buvo prisimintos šios iškilios asmenybės, jų nuopelnai lietuvių kultūrai, pasidalyta autentiškais prisiminimais. Iš JAV dalyvauti Balio Sruogos 110-ųjų gimimo metinių minėjime atvyko rašytojo dukra Dalia ir anūkė Aušrinė. „Šituose namuose mes, vaikai, jautėmės kaip rojuje: čia buvo linksma, visi kaimynai draugavo, kartu švęsdavo šventes. Su universiteto dėstytojo Studeraus dukrele mes žaisdavome, pas Sofiją Čiurlionienę vakarais eidavau mokytis rankdarbių”, – tolimos vaikystės prisiminimais dalijosi Dalia Sruogaitė.
Dviaukštį erdvų medinį namą 1926 metais pasistatė Vincas ir Sofija Bilevičiai. Jų anūkė VDU profesorė Milda Danytė pasakojo: „Iš namiškių prisiminimų žinau, kad seneliai ketino butus nuomoti būtent profesūrai. Mano senelis Vincas buvo dvyliktas vaikas, gimęs neturtingoje šeimoje, todėl labai gerbė mokslą, žinias ir išsilavinusius žmones. Dar statant namą čia lankydavosi Balys Sruoga su maža dukrele ant pečių. Jis sakydavęs – tik įrenkit didelius butus su gerom voniom, tai profesoriai čia mielai apsigyvens. Tada Kaune labai trūko gyvenamojo ploto, nes daug kas telkėsi sostinėje”.
Prisiminimų gijas pratęsė Sofijos Čiurlionienės anūkės Dalios Palukaitienės, Kazio Pakšto giminaičio profesoriaus Romualdo Baltrušio pasakojimai. Prie iškilmių dalyvių prieidavo garbaus amžiaus Žaliakalnio gyventojai, juose atpažinę savo saulėtos vaikystės laikus.
„Prie šios atminimo lentos mes šiandien galėtume padėti ir dabarties ženklus. Profesoriaus Kazio Pakšto asmenybę ir idėjas šiandieninėms kartoms primena Vilniaus Mažojo teatro spektaklis „Madagaskaras”, Rašytojų sąjungos leidykla neseniai naujai išleido Balio Sruogos „Dievų mišką”, – kalbėjo šios leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas, prisipažindamas: „Labai norėčiau, kad ir mano vaikystė būtų prabėgusi šiame name”.
Prie architekto Jono Lukšės sukurtos atminimo lentos padėję gėlių iškilmių dalyviai pasuko į Balio ir Vandos Sruogų namus- muziejų, kur buvo surengtas garsaus rašytojo 110-ojo gimtadienio paminėjimas.
Rūta Kanopkaitė