Gimstamumo lygis Japonijoje stipriai mažėja, o tarnautojai dirba viršvalandžius ir nesinaudoja mokamomis atostogomis.
Aušra Tokijuje žada naują pragarišką dieną Terumasui Josidai. Dviejų vaikų tėvas ką tik praleido naktį mažame kambarėlyje, kurį jam išnuomojo darbdavys, toli nuo jo namų ir šeimos kaimyniniame mieste Jokohamoje.
„Įtemptą dieną aš pradedu darbą 5 val. ryto ir dirbu iki 2 val. nakties, – pasakoja jis. – Ir ne todėl, kad mes nenorime eiti namo, mes tiesiog negalime. Mes privalome galvoti apie žmones, supančius mus darbe. Žinau, kad tai grynai japoniškas mąstymo būdas, tačiau taip jau yra”.
57-erių Josidas po daugelio išskirtinės ištikimybės savo kompanijai, automobilių nuomos firmai metų – vienas iš milijono Japonijos darbuotojų, kuris netrukus gali būti paleistas į laisvę iš kalėjimo, kuriuo jiems virto jų darbo vieta.
Ta pati darboholiška etika, ištraukusi Japoniją iš pokario miego, dabar verčia šalį susimąstyti apie socialines ir ekonomines pasekmes. Kaip pranešama laikraštyje „Yomiuri”, pagal sveikatos apsaugos ministerijos vertinimus gimstamumo lygis Japonijoje pastaraisiais metais sumažėjo nuo 1,28 iki 1,26 vaiko šeimoje. Jei tendencija nekis, darbo jėgos skaičius sumažės taip, kad šalis nebepajėgs aprūpinti savo senstančių gyventojų, sumažės mokesčių įplaukų, o pensijų sistemą ištiks krizė. Kaip tvirtina ekspertai, kaltę už japonų šeimų ardymą privalės prisiimti bosai su savo vergvaldiškais polinkiais, kurie lojalumą matuoja valandomis, praleistomis prie darbo stalo.
Japonijos tarnautojai vidutiniškai išnaudoja tik pusę iš 18 mokamų atostogų dienų. Dėl to žmonės, ypač vyrai, persidirba, tiesiog prikalti prie darbo stalų tuo metu, kai turėtų būti namie su šeima.
Viršvalandžiai – tai svarbiausia priežastis, dėl kurios japonų poros neturi vaikų. Praėjusį mėnesį vyriausybė pranešė, kad šalies gyventojų sumažėjo 19 tūkst. žmonių, o tai pirmoji gyventojų netektis nuo 1945 metų.
Šie skaičiai ministrą Kuniką Inogučį, atsakingą už gimstamumo didinimą, privertė reikalauti to, kad kompanijos leistų vyrams daugiau laiko praleisti namie ir padėti moterims gimus vaikui kuo greičiau grįžti į darbą.
Sveikatos ir gyventojų socialinės apsaugos ministerija neseniai pareiškė, kad svarsto galimybę priimti įstatymą, įpareigojantį firmas priversti savo darbuotojus išnaudoti visas mokamų atostogų dienas. Tačiau tai ne vienintelė problema. „Mes turime ilgas atostogas, tačiau negalime panaudoti jų, kadangi visuomet trūksta darbuotojų ir mes nuolat užimti”, – pareiškė vienos naftos kompanijos atstovas.
Tačiau kai kurios „baltosios apykaklės” sako, kad po to, kai kompanijos, vengdamos išlaidų, sumažino etatus, eiti atostogų darosi vis sunkiau dėl įtempto darbo grafiko.
Darboholiškumo tendencija pastaraisiais metais vis ryškesnė. Kaip teigia japonų valdininkai, žmonių, išnaudojančių visas jiems priklausančias atostogas, sumažėjo iki rekordinių 46 proc.
Viršvalandžiai kainuoja brangiai. Japonijoje vienas iš aukščiausių savižudybių lygių išsivysčiusiame pasaulyje. Praėjusiais metais su gyvenimu atsisveikino daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. Nors daugelį mirčių sąlygojo kompanijų bankrotas, tarp aukų nemažai tokių, kurie nesugebėjo susidoroti su stresu dėl ilgų darbo valandų, toli nuo namų.
„Mūsų dienomis, jei žmonėms atsibosta jų darbas, lengviausia išeiti iš darbo ir ieškoti naujo, – sako vienos firmos bosas. – Tačiau situacija gali pasikeisti į gerąją pusę tik po 30 metų, kai ministerijose dirbs šiandieniniai universitetų studentai, bet ne anksčiau”.