Gali būti, kad labai greitai Klaipėdos senamiestyje neliks ne tik į didžiuosius prekybos centrus išsikeliančių parduotuvių, bet ir privačių meno galerijų.
Tačiau menininkus iš Klaipėdos uja ne konkurencija, o absurdiški įstatymai ir nesusišnekėjimas su miesto valdininkais.
Lieka už borto
Šiuo metu Klaipėdos senamiestyje likusių vos dviejų privačių dailės galerijų – „Pėdos” ir „Parko galerijos” – savininkai neatmeta galimybės užsidaryti. Jau šį mėnesį „Parko galerija” atveria savo filialą Vilniuje. Patalpų sostinėje žvalgosi ir „Pėdos” savininkai.
Žinia, prieš nepilnus metus, neatlaikiusi mokesčių naštos, senamiestyje bankrutavo „Raina galerija”. Nuostolingos parodinės veiklos atsisakė ir kiek toliau nuo senamiesčio esančios privati Vytauto Karaciejaus fotografijos galerija bei dailės salonas „Paletė”.
„Absoliuti monotonija, jokių permainų. Neatsiranda naujų klientų, nedaugėja turistų. Apmaudu dar ir dėl to, jog vien todėl, kad esame privati galerija, liekame už borto. Niekada nesulaukiame miesto Savivaldybės Kultūros skyriaus atstovų savo parodose. Toks įspūdis, kad jie mano, jog mes nedalyvaujame miesto kultūriniame gyvenime”, – apgailestavo „Parko galerijos” savininkė Eglė Kuzmienė.
Iškreipta rinka
„Klaipėdos valdininkai nesuvokia, kad galerija nėra mėsos parduotuvė, kad ji puošia miestą, – piktinosi ir galerijos „Pėda” darbuotoja Jurga Karčiauskaitė-Lago. – Galerijos apkraunamos tokiais pačiais mokesčiais, kaip ir restoranai. Negana to, Savivaldybės tarnautojai mus apšaukė verslininkais, o ne menininkais. Taip, mes pragyvename iš meno ir tuo didžiuojamės. Tačiau galerija, kaip ir teatras, nesvarbu, ar ji privati, ar ne, dirba ne sau, o žiūrovui”.
Trijose „Pėdos” salėse, kuriose seniau vyko klaipėdiečių, Lietuvos menininkų parodos, tarptautiniai meno projektai, dabar eksponuojami tik parduodami meno kūriniai.
Pašnekovės nuomone, Klaipėdoje yra iškreipta meno galerijų rinka. „Mes konkuruojame su Klaipėdos galerija, kuri yra Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus įstaiga, ir su Baroti galerija, kuri yra Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos įmonė. Jų patalpų išlaikymas yra finansuojamas. Savivaldybė remia jų meninius projektus. Mes projektų teikti negalime vien todėl, kad esame privatininkai”, – sakė J. Karčiauskaitė-Lago.
Absurdiška tvarka
Baroti galerija Klaipėdoje iš pradžių įsikūrė kaip privati įstaiga. Tačiau vėliau, pasak galerijos parodų organizatorės Andželikos Baroti, norėdama tęsti ir plėtoti parodinę veiklą, buvo priversta pakeisti savo statusą ir 1997 persiregistravo kaip Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos individuali įmonė. Ieškodama finansavimo meniniams projektams, Baroti galerija projektus rašo sąjungos vardu.
„Absurdiški Lietuvos įstatymai stabdo privačių įmonių veiklą, – piktinosi galerijos darbuotoja Andželika Baroti. – Didelė neteisybė, kad privačios galerijos ar tiesiog kūrybingi asmenys neturi galimybės gauti paramą meniniams projektams, parodoms organizuoti, neprisišlieję prie kokios nors sąjungos ar visuomeninės organizacijos. Juk pinigų prašoma projektui, o ne sau”, – sakė A. Baroti.
Parodos nuostolingos
Rėminimo salono „Paletė” savininkė Veta Petkienė šalia savo pagrindinės veiklos daugiau kaip dvejus metus organizuodavo klaipėdiečių ir Lietuvos menininkų parodas, tačiau prieš nepilnus metus parodinę veiklą nutraukė.
Pašnekovė prisipažino niekada nedrįsusi kreiptis paramos parodinei veiklai. „Jaučiu kompleksą prašyti pinigų iš Savivaldybės. Juk jie traktuos, kad sau prašau, ne miestui, nes įmonė – juk privati”, – sakė V. Petkienė.
Fotomenininkas Vytautas Karaciejus sako taip pat turintis įvairių idėjų parodoms ir kitokiems meno projektams, tačiau galimybės neleidžiančios jų įgyvendinti.
Jį piktina, jog iškreipti įstatymai neleidžia jam, kaip privačios galerijos savininkui, teikti projektus dėl paramos Savivaldybei. „Nesuprantu, kodėl taip yra, juk ne sau darau, o miesto visuomenei”, – stebėjosi menininkas.
Siūlo apeiti nuostatus
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Raimonda Venclovaitė patvirtino, jog pagal miesto Tarybos patvirtintus Kultūros projektų rėmimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų nuostatus privačios galerijos paramos meniniam ar kultūriniam projektui prašyti negali, nes jos – „komercinės struktūros, siekiančios pelno”, o remiami tik „visuomeninius poreikius tenkinantys projektai”.
Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio departamento vedėjos Nijolės Laužikienės, tai draudžia ir Labdaros ir paramos įstatymas, kuriame parašyta, jog „paramą gali gauti juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas projekto dalyviams”.
„Suvokdami, kad ši tvarka netobula, savo nuostatuose palikome šiek tiek erdvės, tarp nurodytų paramos gavėjų įterpdami žodžius „ir kiti”. Nemanau, kad kada nors šis įstatymas bus pakeistas, tačiau privačios kultūrinės įstaigos, būdamos lankstesnės, gali pakeisti savo statusą į viešosios įstaigos, ir gauti paramą”, – sakė N. Laužikienė.
Miestui dovanų nereikia
„Pėdos” įkūrėjas, metalo plastikas Vytautas Karčiauskas mano, kad lankstumo ir supratingumo trūksta patiems valdininkams.
„Norėjau miestui padovanoti skulptūrą, tereikėjo, kad Savivaldybės tarnautojai surastų mieste vietą, kur ją pastatyti. Nerado. Dabar skulptūra užsienyje. Siūliau Klaipėdos 750-mečio proga išgrįsti Turgaus gatvę bronzinėmis pėdomis ir buvau suradęs rėmėją šiam projektui įgyvendinti, tačiau negavau leidimo, nes tai esą būtų buvusi reklama mano galerijai”, – piktinosi menininkas.
Nėra ką veikti
Apibendrinus menininkų ir valdininkų pozicijas, tampa akivaizdu, jog Klaipėdos senamiestis ir toliau grėsmingai tuštės. Kyla klausimas, ko vertos pastangos pritraukti į Klaipėdą kuo daugiau turistų, siekiai, kad atplauktų kuo didesni kruiziniai laivai, jei svečiams mūsų mieste nėra ką veikti.
Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, viso pasaulio turistus miestuose pirmiausia traukia senamiestis. Jame svečiai tikisi atrasti daug meno galerijų, atvirų menininkų dirbtuvių, mažų, jaukių kavinukių, kepyklėlių, suvenyrų parduotuvėlių.
„Klaipėdoje to nėra. Net suvenyrų salonai neatitinka tarptautinių standartų, o pavienės galerijos, kad ir patrauklios, nepajėgios sukurti senamiesčio dvasios, jaukumo”, – sakė R. Savickienė.
Pašnekovės nuomone, didžiausia Klaipėdos senamiesčio problema yra ta, jog dauguma jo pastatų privatizuoti. „Jų savininkai nori brangiai išnuomoti dideles patalpas. Suprantama, jog menininkai ar galerijos negali mokėti didelės nuomos, o prekybininkai renkasi pigiau kainuojančias patalpas naujuose prekybos centruose”, – samprotavo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.
Jurga Petronytė