Aido Marčėno susapnuotas gyvenimas

Jam ir gyvenimas, ir sapnai – tarsi nuotykis. Jis šiek tiek žilstelėjęs, bet vis dar moka stebėtis ir džiaugtis. Savo patirtis jis – Aidas Marčėnas – sudeda į eilėraščius.

Poetas Aidas Marčėnas neslepia, kad nejaučia malonumo dalyti interviu. „Norėčiau ramybės”, – sako jis. O šiuo metu žurnalistai poetą dažnai kalbina. Mat Marčėnas apdovanotas 2005 metų Nacionaline premija: už klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę poezijos knygose „Dėvėti” (2001), „Žmogaus žvaigždė” (2004) ir „Pasauliai” (2005).

Pokalbyje su Aidu norėjosi užgriebti jo gyvenimo pastaruosius kelis dešimtmečius – mat esame pažįstami daugiau kaip 20 metų. Kadaise slampinėdavome tomis pačiomis senamiesčio gatvelėmis, matydavomės tose pačiose kompanijose. Dabar dažniausiai susitinkame rašytojams skirtuose renginiuose. O štai Marčėno namuose teko lankytis pirmą kartą. Jauku, tvarkinga. Pirmame aukšte pro svetainės langus matyti iki sentimentalumo pažįstami senamiesčio mūrai. Antrame – poeto tarnybos vieta: rašomasis stalas, kompiuteris, lentynos su knygomis, garso ir vaizdo įrašais. Televizorius. Įjungtas. Rodo „Simpsonus”. – Rasa Pakalnienė.