Per 600 vaikų laukia savo naujųjų tėvelių

Pernai Lietuvoje įvaikinta beveik 200 vaikų. 87 beglobius mažylius įvaikino lietuviai, o per 100 – užsieniečiai.

Apie įvaikinimo situaciją Lietuvoje, augančius vaikų globos namuose vaikus, jų teises, pageidaujančių įvaikinti šeimų norus ir galimybes kalbamės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktore Odeta Tarvydiene.

– Kiek šiuo metu Lietuvoje yra vaikų, kuriuos būtų galima įvaikinti?

– Vaikų globos namuose auga beveik 7 tūkstančiai galimų įvaikinti vaikų. Dauguma jų, apie 4 tūkstančius, yra vyresni nei dešimties metų. Norinčiųjų įvaikinti tokio amžiaus vaikus šeimų praktiškai nėra, todėl šių nepilnamečių įvaikinimo galimybės labai menkos. Anaiptol ne visus vaikus galima įvaikinti ir dėl juridinių kliūčių. Tačiau apie 600 vaikų yra visiškai parengti įvaikinti. Du trečdaliai jų – mokyklinio amžiaus.

– Ar tiesa, kad įvaikinimo procedūros mūsų šalyje itin sudėtingos, o norinčioms įvaikinti vaikus šeimoms sudaromos įvairios kliūtys tai padaryti?

– Nenorėčiau sutikti, jog Lietuvos įvaikinimo procedūros yra sudėtingesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Pabandykite įvaikinti vaiką Prancūzijoje ar Vokietijoje, tai truks tris kartus ilgiau nei Lietuvoje. Kodėl? Todėl, kad ten daug labiau nei pas mus paisoma vaiko interesų.

Lietuvoje procedūros trunka maždaug pusmetį. Tikrai motyvuotos ir tinkamai pasirengusios įvaikinti šeimos įrašomos į norinčiųjų įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių apskaitą ir joms siūlomi galimi įvaikinti vaikai. Tenka pripažinti, kad neretai šių šeimų reikalavimai būna per dideli ir nepamatuoti. Poros nori įvaikinti ką tik gimusius ir visiškai sveikus kūdikius. Dažniausiai pageidaujama įvaikinti iki vienerių metų sveiką mergaitę, kurios biologiniai tėvai nebūtų stikliuko mėgėjai, neturėtų kitų žalingų įpročių. Tokių galimų įvaikinti mažylių, o tuo labiau mergaičių, yra labai mažai.

Žinoma, kiekviena pora, norinti įvaikinti vienokį ar kitokį mažylį, turi savo priežastis, svarius argumentus ir motyvus. Bet vis dėlto dažnai nepagalvojama, ar teisinga ir sąžininga atsisakyti siūlomo vaikelio vien dėl jo lyties. Juk ir šeima, besilaukianti vaiko, negali pasirinkti, kad gimtų mergaitė ar berniukas, nežinoma, kokia bus gimusiojo sveikatos būklė.

Mūsų tarnybos tikslas – surasti vaikui šeimą, o ne šeimai ieškoti vaiko. Mus pasiekia informacija, kad kartais pageidaujančios globoti ar įvaikinti šeimos nesusikalba su savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojais: šie pataria poroms laukti, nes, pasak jų, tuo metu nėra tinkamų globoti ar įvaikinti vaikų, neskubėti ar net apsigalvoti. Tokiais atvejais poros nedelsdamos iš karto turėtų kreiptis į mūsų tarnybą. Bendromis pastangomis galėtume rasti geriausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

– Galbūt kliūčių vaikų globai, įvaikinimui kyla dėl specialistų, dirbančių įvaikinimo srityje, darbo metodų?

– Miestų ar rajonų vaiko teisių apsaugos tarnybų, mūsų tarnybos, socialinių partnerių-įstaigų specialistai, vertinantys šeimų pasirengimą įvaikinti, ir vaikų globos ar kūdikių namų darbuotojai turi siekti kuo greičiau ir sklandžiau atlikti vaiko globos ar įvaikinimo procedūras. Būna, kad kūdikių namų darbuotojai be vaiko teisių apsaugos tarnybų žinios tą patį mažylį parodo kelioms šeimoms ir galiausiai jos abi pareiškia norą tą vaikelį globoti ar įvaikinti. Tokiais atvejais lieka nepatenkintos ir norinčios globoti ar įvaikinti šeimos, valdininkai kaltinami abejingumu, nenoru dirbti ir pan. Problemų kyla dar ir dėl to, kad specialistai nesuderina savo veiksmų ir priima vienašališkus sprendimus, prieš tai visapusiškai neįvertinę situacijos.

– Įvaikinimo tarnyba pakeitė pavadinimą ir tapo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Ar keisis ir jos veikla?

– Mūsų tarnyba tapo atsakinga ir už vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą. Pirmiausia svarbu sukurti efektyvias priemones, padedančias sėkmingiau užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į visavertį gyvenimą šeimoje, informuoti visuomenę apie galimybę jomis pasinaudoti.

Šiuo metu tarnyba koordinuoja miestų ir rajonų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą, susijusį su vaiko globa, jos nustatymu, socialinės rizikos šeimomis. Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengiami projektai nepilnamečių integracijai į visuomenę ir jų gyvenimo kokybei gerinti.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, gerokai išaugo emigruojančių lietuvių skaičius, o kartu ir probleminių situacijų dėl paliktų ar išvežtų vaikų. Neretai globėjai išvyksta kartu su globojamais vaikais į užsienį be atitinkamų tarnybų sutikimo. Daugėja atvejų, kai uždarbiaujančių kitose šalyse tėvų vaikai paliekami artimiesiems, vaikų globos namuose ar svetimiems žmonėms, kurie negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais.

Lietuvoje reikėtų daugiau dėmesio skirti darbui su socialinės rizikos šeimomis, vaikų, kurių tėvai išvyko į užsienį, globai. Taip pat numatomos vaikų globos namų reformos, atitinkami Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pakeitimai.

– Kuo Jūsų institucija skirsis nuo miestų ir rajonų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų?

– Vaikų globos, įvaikinimo ar vaiko teisių apsaugos klausimais gyventojai, kaip ir anksčiau, turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos tarnybas. Tačiau kiekvienas, susidūręs su problemomis, keblumais vienu ar kitu konkrečiu sudėtingesniu atveju ar tiesiog norėdamas gauti daugiau papildomos informacijos, visada gali kreiptis ir į mūsų įstaigą. Paprasčiau tariant, mes esame respublikinė arba centrinė tarnyba. Ji, kaip minėjau, koordinuoja visų Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą, teikia joms metodinę paramą visais vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo klausimais, renka iš jų, analizuoja ir kaupia informaciją ne tik apie šalies globojamus, įvaikintus vaikus, bet ir apie mūsų mažuosius piliečius, nuolat gyvenančius užsienyje, neturinčius Lietuvos Respublikos pilietybės vaikus, nuolat gyvenančius Lietuvoje, kuriems reikalinga asmens ar turto apsauga, vaikus, išvežtus pažeidžiant globos teises, lietuvaičių vaikus, likusius be tėvų globos užsienyje, ir kitą panašią informaciją.

Beje, antradieniais, patogiu po darbo metu, nuo 17 iki 19 val., mūsų tarnyboje, esančioje Vilniuje, Sodų g. 15, vyksta atvirų durų dienos. Kiekvienam atvykusiajam jų metu specialistai, turintys ne tik darbinės, bet ir asmeninės įvaikinto vaiko auginimo patirties, suteiks visą dominančią informaciją apie vaikų globą, įvaikinimą, patars, padrąsins. Pasirūpinti beglobiais vaikais kviečia ir šiuo metu vykstanti socialinės reklamos akcija. Beveik mėnesį penkiuose didžiuosiuose ir kai kuriuose mažesniuose Lietuvos miestuose iš reklamos stenduose pakabintų plakatų žvelgs berniukas, statantis kaladėlių namą ir ieškantis tėvų. Galimų globoti ar įvaikinti vaikų yra nemažai, o norinčiųjų su jais pasidalyti savo namų šiluma nėra daug.

– Ką norėtumėte pasakyti norinčioms globoti ar įvaikinti šeimoms?

– Šeimas noriu dar kartą patikinti, kad globos, įvaikinimo procedūros nėra tokios sudėtingos, kaip gali pasirodyti iš šalies. Viskas yra išsprendžiama, reikia tik ryžto, šiek tiek pastangų, drąsos nenusivilti ir noro padėti vaikams, o kartu ir sau. Kiekvienas vaikas, biologinis, įvaikintas ar globojamas, šeimai gali suteikti sparnus. Tik mes, suaugusieji, visų pirma turime suteikti mažyliui išskirtinę teisę – ateiti į šeimą ir būti jos visaverčiu nariu. Labai nuoširdžiai kviečiu norinčias globoti ar įvaikinti šeimas apsilankyti mūsų tarnyboje, o jei nėra tokios galimybės, visada maloniai prašome mums skambinti ar rašyti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – Sodų g. 15, LT-03211 Vilnius. Telefonas (8~5) 2310928, faksas (8~5) 2310927. E.paštas info@ivaikinimas.lt Interneto svetainė www.ivaikinimas.lt

Danutė Krell

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.