Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) palaiko Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rezoliuciją, smerkiančią totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimus. Taip pat yra susirūpinusi, jog šis dokumentas Lietuvoje tapo dar vienu pretekstu iškraipyti istorinę tiesą.
Visiems žinoma, jog komunistinių tradicijų tęsėja ir atsakomybės už šio režimo nusikaltimus perėmėja yra LKP ( „ant TSKP platformos”), kuri buvo uždrausta 1991 m.
Taip pat žinoma, kad Nepriklausomybės priešaušryje kai kas iš savarankiškosios LKP narių – apie 16 000 žmonių – perėjo į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), kai kas – į kitas Lietuvos politines partijas. Taigi, buvusių komunistų yra ir kitose partijose.
Dar 1989m. savarankiškoji LKP priėmė pareiškimą „Dėl Lietuvos komunistų praeities klaidų ir padarytų nusikaltimų”.
1990m., kuriantis LDDP, buvo priimta rezoliucija „Dėl LKP praeities politinio įvertinimo”. Joje pasmerktos partijos politikos ir veiklos klaidos bei atsiribota nuo tokios politikos vykdytojų.
Tuoj po tragiškų 1991m. sausio įvykių LDDP tarybos prezidiumas pasmerkė TSKP organizaciją Lietuvoje, kuri kartu su TSRS kariškiais įvykdė šį kruviną teroro aktą. LDDP Vilniaus miesto aktyvas laiške TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui pareikalavo patraukti griežton atsakomybėn Sausio 13-osios organizatorius ir vykdytojus.
1989m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Legalizavimo konferencijoje priimtas dokumentas „Dėl komunizmo vertinimo”, o LSDP XXIV suvažiavime – kreipimasis į LKP. Tais pačiais metais išplatintas „Atviras laiškas TSKP Lietuvos padalinio nariams”.
1991m. LSDP XXV suvažiavimas priėmė rezoliuciją „Dėl A.Sniečkaus veiklos teisinio įvertinimo”.
Objektyviai bei jautriai turime vertinti skaudžią ir sudėtingą mūsų krašto istoriją. Tačiau apmaudu, kad po 15-os Nepriklausomybės metų kai kas vis dar kraunasi politinį kapitalą, spekuliuodamas istorine tiesa. Amžinas kapstymasis praeityje ir melas – ne tas kelias, kuriuo šiandien turi eiti Lietuva.
Socialdemokratai įsitikinę, kad tik pozityviai nusiteikusi pilietinė bendruomenė, objektyviai vertinanti istorinę praeitį ir dirbanti krašto ateičiai, gali sukurti patrauklią, jaukią, saugią ir turtingą gerovės valstybę visiems.