R.Remeika: prieš pradėdamas karo tarnybą, jaunimas turi turėti teisę įgyti specialybę

Vėžlio greičiu link profesionalios tarnybos artėjanti Lietuvos kariuomenė vis dažniau yra buriama iš kaimo bendruomenėse bei menką išsilavinimą įgijusių šalies jaunuolių, pastebi opozicinės Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Rimantas Remeika.

„Nuosekliai pasisakydamas už profesionalios kariuomenės sukūrimą, negaliu nepastebėti, kad Lietuvoje karo tarnyba jau senokai yra tapusi ryškiu socialinės jaunuolių nelygybės pavyzdžiu. Vieša paslaptis, kad dažniausiai į Lietuvos kariuomenę pašaukiami ne tik mažas pajamas uždirbančių, kaimo vietose gyvenančių tėvų vaikai, bet ir menką išsilavinimą įgiję jaunuoliai”, – teigia R.Remeika.

Pavyzdžiui, diskusijose su Alytaus profesinio rengimo centro moksleiviais, parlamentarui ne kartą buvo iškelta ne vienam profesinėje mokykloje studijuojančiam karo prievolininkui opi problema – šaukimas į privalomąją karo tarnybą nebaigus mokslų.

Liberalcentristo R.Remeikos teigimu, šiuo metu pagal Lietuvos karo prievolės įstatymą, savivaldybių atrankos komisijos gali atidėti privalomąją pradinę karo bei alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir profesinių mokyklų moksleiviams, tačiau jie turi būti ne vyresni kaip 20 metų. Problema yra tai, kad į daugelį Lietuvoje veikiančių profesinio mokymo įstaigų, neturinčių aukštesniųjų mokyklų statuso, šiuo metu galima stoti tik baigus vidurinę mokyklą.

„Taigi, 18–19 metų 12 klasių baigęs jaunuolis, pradėjęs studijuoti profesinėje mokykloje pagal nuo 1.5 iki 2 metų trunkančią studijų programą, likus vieneriems ar netgi pusei metų iki studijų pabaigos, sukakus 20 metų, privalo atlikti privalomąją karinę tarnybą. Iš mokslo suolo pašauktas jaunuolis profesinius mokslus gali tikėtis pabaigti mažiausiai po metų pertraukos. Tačiau kaip rodo statistika, po kariuomenės prie mokslų grįžtančio jaunimo kasmet mažėja. Dėl to šalis netenka kvalifikuotų statybininkų, santechnikų ir kitų praktinių specialybių darbuotojų, kurių trūkumą pastaruoju metu taip akcentuoja verslininkai”, – atkreipia dėmesį R.Remeika.

Atsižvelgdamas į tokias nepalankias tendencijas, liberalcentristas R.Remeika užregistravo Karo prievolės įstatymo pataisą, kuria siekiama užtikrinti tęstinį ir nepertraukiamą profesinių mokyklų moksleivių – karo prievolininkų mokymąsi. Konkrečiai parlamentaras siūlo dabar įtvirtintą 20 metų šaukiamojo amžiaus ribą padidinti iki 21 metų. Toks reguliavimas, R.Remeikos manymu, užtikrintų jauniems žmonėms galimybę, nepertraukiamai pabaigti studijų programą profesinėje mokykloje, įgyjant pirmąją specialybę.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcija