Mokslininkai mano, kad Lenkijoje įvykusi nelaimė gali pasikartoti ir mūsų šalyje
Aukų pareikalavusi Katovicų (Lenkija) parodos rūmų stogo griūtis parodė, kuo gali baigti keletas lemtingai susiklosčiusių aplinkybių ir statybos normų mažinimas. „Lietuvoje avarijos yra suplanuotos pagal aplinkos ministro 2003 metais liepos 1 dieną patvirtintus reglamentus”, – teigia akademikas Antanas Kudzys.
Statybos piginimas kainuoja brangiai
„Atsargos, palyginti su ES standartais, yra sumažintos maždaug du kartus. Lietuva vienintelė tokia visoje ES. Taip yra todėl, kad šiuos reikalus tvarko ne mokslininkai, o saviveiklininkai. Dabar viską lemia pinigai”, – kategoriškai pareiškė A.Kudzys.
Anot jo, statyboms keliami reikalavimai ypač aktualūs dabar, kai Lietuvoje daugėja didelių objektų. „Tai aktualu ir Kaunui, kur planuojami nauji sporto rūmai”, – sakė jis.
A.Kudzys atmeta pasvarstymus, kad Lietuvos klimato sąlygomis plokšti stogai yra apskritai netinkami. „Jie gali būti visiškai saugūs, reikia tik gerai suprojektuoti. Lietuvoje daug tokių pastatų, kurie stovi dešimtmečiais ir yra visiškai saugūs. Tačiau nemokšos nori atpiginti statybą. Jie sako, kad laikantis griežtesnių normų stogo konstrukcija pabrangs 10-15 proc. Teisingai, tačiau jie nepasako, kad viso objekto statyba pabrangtų tik 1 proc. Ar verta dėl to rizikuoti žmonių gyvybe ir būsimais remontais?” – retoriškai klausė akademikas.
Ragina griežtinti normas
Technikos mokslų daktaras, daug metų tyrinėjęs statybos konstrukcijų patikimumo teoriją, Bruno Snarskis teigė, kad nėra ir negali būti statybos normų, kurios apsaugotų nuo kraštutinių atsitiktinumų. „Gali prisnigti tiek, kad niekas nepadės”, – sakė jis.
B.Snarskis minėjo, kad Lenkijoje normos neseniai sugriežtintos, bet sugriuvęs pastatas, matyt, statytas dar pagal senąsias. „Tarybiniais laikais buvusios norminės apkrovos dabar jau griežtesnės, tačiau vis tiek neatitinka rekomenduojamų Europos standartų. Žinoma, norminiai reikalavimai grįsti ir ta nuostata, jog mažai tikėtina, kad susidės keli nepalankūs veiksniai. Tačiau kartais pasitaiko didesnės apkrovos, negu skaičiuojamos projektuojant”, – sakė mokslininkas.
Jis mano, kad panašios nelaimės gali pasikartoti ir Lietuvoje. „Lietuva yra labiau į Šiaurę nei Lenkija, čia dar daugiau iškrenta sniego. Bene pavojingiausia teritorija – Žemaitijos aukštumos. Ten yra prisnigę daugiau, nei nurodo normos, todėl, atsiradus keliems nepalankiems veiksniams, viskas gali baigtis tragiškais padariniais. Kaip jau parodė patirtis, pavojinga pastatų klasė – lengvų plieninių konstrukcijų statiniai su didelėmis angomis”, – teigė B.Snarskis.
„Konferencijoje prieš porą metų bandžiau sukritikuoti vieną „mokslinį” pranešimą, kurio esmė – „naujos normos – mūsų konkurencingumo pagrindas”. Nuspręsta taikyti mažesnes normas negu Europoje. Lengvos konstrukcijos dar nepatikimiau buvo projektuojamos sovietiniais laikais, dabar normos griežtesnės, tačiau jas reikėtų dar sugriežtinti. Sovietų Sąjungoje taip pat įgriūdavo lengvų metalo konstrukcijų pastatai, tačiau nelaimių nebuvo daug, nes dažniausiai buvo naudojamas gelžbetonis, kuriam papildomos apkrovos nėra tokios lemiamos kaip lengvoms konstrukcijoms”, – sakė B.Snarskis.
Nelaimės moko
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas sakė, kad iš nelaimių visada reikia pasimokyti, bet tam reikia žinoti, kas atsitiko. „Lenkijos prezidentas pareiškė, kad projektas buvo iš Ispanijos mechaniškai perkeltas į Lenkiją, bet aš tuo abejočiau. Greičiausiai priežastys buvo kelios”, – sakė jis.
A.Šeštakauskas nemano, kad Lietuvoje esantys normatyvai yra per maži. „Neturiu pagrindo taip sakyti”, – teigė jis. A.Šeštakauskas pasiūlė pasikalbėti su patyrusiais ir žinomais statybų ekspertais. Vienas jų – UAB „Projektų ekspertizė” vadovas Vytautas Papinigis.
„Kauno diena” jam uždavė paprastą klausimą – jeigu Lietuvoje snigtų labai daug, kokių pastatų stogai galėtų įgriūti pirmiausia?
„Nežinau, nesu įgaliotas atsakinėti į tokius klausimus. Ar Lietuvoje normos pakankamos, kad būtų galima išvengti tokių nelaimių? Klauskite tų, kurie jas nustato. Nepriklausomi ekspertai? Tokių nėra, ekspertų veikla yra apmokama. Anksčiau buvo nepriklausoma valstybinė ekspertizė, dabar tokios nėra”, – aiškino V.Papinigis.
Tuo tarpu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkės pavaduotojas Antanas Lukošius tokį klausimą kaip tik siūlė užduoti statinių ekspertams.
Rizikos zonoje – prekybos centrai
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kauno apskrities skyriaus vedėjas Jonas Antanas Drižnius „Kauno dienai” sakė, kad praėjusią savaitę skyriaus specialistai domėjosi ypatingos svarbos objektų būkle. Tokiems objektams priskiriami tie pastatai, kuriuose susirenka daugiau nei 500 žmonių, jų aukštis – daugiau kaip 30 metrų, atstumas tarp kolonų siekia daugiau nei 12 metrų ir t.t. Kauno apskrityje yra 138 tokie objektai.
„Tai daugiausia prekybos centrai, jie labiausiai jaudina. Jeigu gausiai snigtų, mes prašytume valyti sniegą nuo stogų. Manau, kad tai įmanoma, tam yra įvairios technikos”, – sakė J.A.Drižnius.
Ar tikrai prekybos centrai kelia pavojų? „Tai atskira tema, nenorėčiau gąsdinti žmonių. Turiu savo nuomonę, ji labai rimta, pagrįsta duomenimis. Kalbama, kad sniegą reikia valyti, bet juk tai brangus ir pavojingas darbas. Be to, taip sugadinama stogo danga ir ją reikia remontuoti”, – sakė akademikas A.Kudzys.
Dainoras Lukas