Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija dėl surežisuotos interpeliacijos A.Zuokui ketina visu būriu kreiptis į teismą
Jau šį ketvirtadienį dvi dešimtys sostinės tarybos politikų žada pasirašyti po bendru kreipimusi į teismą, kuriame bus prašoma pripažinti neteisėta praėjusią savaitę vykusią balsavimo dėl nepasitikėjimo meru Artūru Zuoku procedūrą. Opozicija taip pat kuria planus, kaip daryti didesnę įtaką Savivaldybės tarybos darbui per jos komitetus ir kitas institucijas.
Bandys įsigalėti seniūnų sueigoje
Pagrindiniu A.Zuoko oponentu laikomas konservatorius Kęstutis Masiulis „Kauno dienai” sakė, jog mero priešininkai iš skirtingų partijų sutarė nekonkuruoti tarpusavyje ir visas savo jėgas skirti bendriems koaliciniams „antiabonentiniams” veiksmams. Šiuo metu į politiškai margą opoziciją susibūrė Tėvynės sąjungos, Socialdemokratų partijos ir Lenkų rinkimų akcijos frakcijos, taip pat Tarybos nariai iš iširusios Liberalų demokratų partijos frakcijos bei nuo valdančiosios A.Zuoko koalicijos „Už Vilnių, kuriame gera visiems” atskilę liberalai.
K.Masiulio teigimu, liberaldemokratai ir iš valdančiosios koalicijos pasitraukę liberalai taip pat svarsto frakcijų atkūrimo ar sukūrimo klausimus. Tokiu atveju greitu laiku opozicijoje bus penkios frakcijos, o tai, pasak konservatoriaus, jau yra didelė jėga.
„Penki balsai frakcijų seniūnų sueigoje jau būtų didelis svoris. Tarkime, trečdalis seniūnų sueigos gali siūlyti įvairius sprendimus ir savo darbotvarkę. O čia jau bus daugiau nei trečdalis, galbūt net pusė. Taip pat pamatėme, kad kai kuriuose Tarybos komitetuose galime turėti daugumą. Matydami šią situaciją, suprantame, kad glaudžiai tardamiesi ir bendradarbiaudami, mes galime stipriai ir sėkmingai oponuoti visais slidžiais ir korupcija atsiduodančiais klausimais”, – teigė K.Masiulis.
Sužlugusios interpeliacijos A.Zuokui suvienyta opozicija ketina į pasitarimus rinktis kiekvieną ketvirtadienį. Jau šios savaitės pasitarime gali būti pasirašytas bendras kreipimasis į teismą dėl praėjusį trečiadienį daug aistrų sukėlusio Tarybos posėdžio, kuriame A.Zuoko šalininkai paskubino interpeliaciją ir taip ją sužlugdė.
Teisininkai renka argumentus ir įrodymus
Praėjusį trečiadienį sostinės Taryboje A.Zuoko šalininkai inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo meru – savaite anksčiau, nei interpeliacijos procedūrą planavo jo oponentai. Dauguma A.Zuoko priešininkų nedalyvavo trečiadienį surengtame balsavime, pavadinę jį „interpeliacijos farsu”, tačiau trims socialliberalų frakcijoms nariams dalyvavus balsavime, buvo surinktas kvorumas, ir merui užteko šalininkų balsų išlikti poste dar metams.
Opozicija teisme sieks, kad įvykusi balsavimo dėl nepasitikėjimo meru procedūra būtų pripažinta neteisėta ir niekinė. Pasak K.Masiulio, tai, kad A.Zuoko šalininkai klastingai pasinaudojo interpeliacijos teksto kopija, kurią savavališkai įregistravo ir surengė balsavimo procedūrą opozicijai nepalankiu metu, tėra vienas iš teisme pateiksimų argumentų. Opozicijai dirbantys teisininkai jau atkapstė daug to posėdžio metu įvykdytų įstatymų ir Tarybos darbo reglamento pažeidimų.
Jeigu teismas patenkintų opozicijos skundą, tuomet atsivertų galimybė dar kartą surengti interpeliacijos procedūrą. Nors A.Zuoko priešininkų gretas paliko trys socialliberalų stovyklai priklausę Tarybos nariai, K.Masiulis spėja, kad jas galėtų papildyti ne vienas dabar valdančiajai koalicijai priklausantis miesto atstovas, „tyliai palaikantis” A.Zuoko oponentus. Tokių, K.Masiulio manymu, gali būti iki dešimties.
Pasvarstymai tiesioginio valdymo tema
Papildomų aistrų sukėlė Seimo Pirmininko A.Paulausko per televiziją išreikšta nuomonė, kad derėtų apsvarstyti galimybę Vilniaus mieste įvesti tiesioginį valdymą.
„Aš buvau visada skeptiškai nusiteikęs siūlymams dėl tiesioginio valdymo, bet jei tikrai situacija tokia, kad tik apgaule meras gali išsilaikyti savo poste, gal reikia vertinti ir svarstyti ir tokį būdą, kaip įvesti tiesioginį valdymą ir užtikrinti mieste demokratinę tvarką”, – interviu LNK televizijai savaitgalį sakė A.Paulauskas.
Trečiadienį vykusį balsavimą dėl pasitikėjimo A.Zuoku Seimo vadovas pavadino „surežisuotu interpeliacijos spektakliu”, po kurio žmonių pasitikėjimas meru dar labiau sumažėjo. Pats A.Zuokas tokius Seimo vadovo svarstymus vadino neatsakingais.
„Man sunku tai vertinti kaip rimtą pareiškimą, nes tai netelpa į bet kokius ne tik teisinius, bet ir europinės valstybės vietos savivaldos suvokimo rėmus”, – vakar sakė A.Zuokas.
Pasak A.Zuoko, Vilniaus miesto taryba dirba, „atsakingai priima sprendimus ir vadovaujasi Seimo priimtais įstatymais”.
Skeptiškai A.Paulausko svarstymus įvertino ir kiti parlamentinės daugumos atstovai. Vienas Darbo partijos lyderių Seimo Pirmininko pavaduotojas Viktoras Muntianas sako manąs, kad „tiesioginio valdymo įvedimo idėja – nereali”, o tokių priemonių panaudojimas liudytų šalies teisinės sistemos ir demokratijos trūkumus.
Kitas Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Česlovas Juršėnas vakar sakė, kad tiesioginio valdymo įvedimo sostinės Savivaldybėje galimybė pagal Konstituciją ir galiojančias įstatymų nuostatas nebūtų lengvai įgyvendinama.
Arūnas Ivaškevičius