Seimo dauguma stipri ir darbinga
Valentinas Bukauskas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas:
– Klausimus, kaip veiks valdančioji dauguma ir kokios bus mūsų partijos pozicijos joje, svarstys frakcija bei partijos valdantieji organai. Šiandien dar negalima tiksliai pasakyti, kokia bus mūsų pozicija. Tai priklauso ir nuo partijos pirmininko V.Uspaskicho žodžio, kurį jis ištars, kai sugrįš į Vilnių.
Bet, mano nuomone, ir, manau, ji yra vyraujanti partijoje, Darbo partija turi išlikti dabartinėje valdančiojoje daugumoje, dirbtinai jos nereikėtų griauti. Koalicija yra stipri ir ji gali dirbti toliau. Yra Vyriausybės programa, kurioje nemažai mūsų partijos nuostatų. Tad ją reikėtų vykdyti, kad pasiektume kuo geresnių rezultatų.
Darbo partija ieškos tinkamiausio kandidato į ūkio ministrus ir, matyt, artimiausiu metu pateiks kandidatūrą premjerui ir Prezidentui. Stebina ligšioliniai spėliojimai, ką mes galėtume deleguoti į ministrus, nes tokių svarstymų dar nebuvo. Jie negalimi, kol negrįžo partijos pirmininkas.
Opozicija neleis ramiai gyvuoti
Saulius Lapėnas, Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojas:
– Tai, kaip gyvuos valdančioji dauguma, priklausys daugiausiai nuo to, koks bus pačios Darbo partijos požiūris į dabartinę situaciją, kiek bus paisoma prieš kurį laiką vieno jos lyderio Viktoro Muntiano ištartos nuomonės, kad ši partija sunkiai įsivaizduoja savo buvimą valdančiojoje koalicijoje be V.Uspaskicho kokiuose nors postuose.
Manau, kad yra galimybė jiems sėkmingai pasilikti valdžioje bent kažkuriam laikui. Mes, kaip Seimo opozicija, ramios situacijos tikrai negalime pažadėti, kad bent pateisintume opozicijos vardą.
Antra vertus, nemanau, kad dabar opozicija galėtų būti ta jėga, kuri sugebėtų pakeisti politinių jėgų sanklodą Lietuvoje.
Matyt, dabartinės daugumos tolesnio gyvavimo sėkmė priklausys ir nuo kitų koalicijos partnerių noro ir pasiryžimo dirbti su „darbiečiais”, kurių lyderis lyg ir išeina į šešėlį. Kaip žinia, politikoje buvimas šešėlyje dažnai reiškia „slaptų virvelių” tampymą, buvimą „pilkuoju kardinolu”. Tad klausimas atviras – kiek kitiems koalicijos partneriams patiks būti „pilkojo kardinolo” V.Uspaskicho valdomiems.
Situacija išties paradoksali – didžiausios parlamentinės ir valdančiosios koalicijos partijos lyderis ne tik neužima jokių valstybinių pareigų, jis net nėra parlamentaras. Kiek tai bus priimtina tiek pačiai Darbo partijai, tiek kitiems valdančiosios koalicijos partneriams, netrukus pamatysime.
Pirmalaikių rinkimų niekas nenori
Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius:
– Didžiausios parlamentinės partijos lyderio nebuvimas nei Seime, nei Vyriausybėje dar nereiškia, kad jis negali būti pakankamai įtakingas. Kadangi V.Uspaskichas, atrodo, neketina trauktis iš Darbo partijos pirmininko pareigų, jis ir toliau posėdžiaus valdančiųjų partijų politinėje taryboje, kuri mūsų politinėmis sąlygomis tapo labai svarbia institucija. Per ją V.Uspaskichas galės daryti pakankamą įtaką tiek sprendimams Vyriausybėje, tiek Seime.
Austrijoje prieš kurį laiką buvo toks atvejis. Ten Jorgo Haiderio vadovaujama nacionalistinė Laisvės sąjunga pateko į kelių partijų valdančiąją koaliciją, tačiau pats J.Haideris dėl neigiamo požiūrio į jį Europoje liko už valstybinės valdžios ribų, nebuvo užėmęs jokių valstybinių postų. Išlikęs partijos lyderiu jis galėjo daryti tam tikrą įtaką valdžios priimamiems sprendimams.
Pats lengviausias kelias – išeiti iš koalicijos, pasitraukti į opoziciją. Bet galimybė, kad politinė situacija dėl to pagerėtų, yra labai menka. Bemaž visi supranta, kad dabar kitokių koalicinių darinių susiformavimas Lietuvoje yra kur kas sudėtingesnis, nei buvo prieš pusmetį, iškart po Seimo rinkimų. Naujos koalicijos, pavyzdžiui, su liberalcentristais ir konservatoriais, yra sunkiai tikėtinos vien dėl problemų pačiose dešiniosiose partijose. Jos akivaizdžiai nesutaria, liberalcentristai turi savo lyderio Artūro Zuoko problemą.
Todėl kita išeitis, jeigu „darbiečiai” iš valdžios pasitrauktų dabar, yra pirmalaikiai Seimo rinkimai. Niekas jų nenori, nes niekas nėra tikras, kad pasirodytų per juos pakankamai gerai arba bent jau geriau nei per praėjusius parlamento rinkimus.
Tad niekas dabartinėje valdančiojoje daugumoje nerizikuos tokia galimybe ir stengsis išlaikyti koaliciją, dirbti toliau.
V.Uspaskichas, likdamas Darbo partijos lyderiu, gauna unikalią progą rengti savo partiją būsimiems savivaldybių rinkimams. Jis turės galimybę daugiau dėmesio skirti kuo geresniam partijos pasirodymui per tuos rinkimus. Tai turėtų sulaikyti tuos „darbiečius”, kurie gali galvoti, kad galbūt vertėtų pakeisti savo lyderį.
Stasys Gudavičius