Praėjusią savaitę Panevėžio politikai, kaip ir tie prancūzai, ieškojo moters. Moters, kuri yra didžiulių savivaldybės lėšų švaistymo kaltininkė.
Tačiau ją išsiaiškinti, pasirodė, nebuvo lengvas uždavinys, mat tas politikas, kuris puse lūpų prakalbo apie paslaptingąją damą, toliau jau atrodė lyg būtų davęs tylos įžadus.
Pinigus taško dėl ponios
Tuo metu, kai miesto tarybos nariai posėdyje po kaulelį narstė būsimo biudžeto peripetijas, Nepriklausomybės Akto signataras krikdemas Julius Beinortas pareiškė, kad jis pritaria valdančiosios daugumos kritikams, barantiems valdžią už pinigų mėtymą visokiems blizgučiams.
„Štai užsimanė viena ponia, ir bus pagamintas brangus miesto maketas”, – pareiškė J.Beinortas.
Matė tris pretendentes
Miesto maketas iš tiesų, kaip „Panevėžio rytas” rašė, bus padarytas jau šiais metais, iš biudžeto tam per du kartus skyrus 140 tūkstančių litų. Jis bus panaudotas įvairioms tarptautinėms parodoms, o šiaip tikriausiai stovės miesto savivaldybėje.
„Kas gi ta ponia, kurios įgeidžiai kainuoja tokią krūvą pinigų?” – puolė spėlioti politikai.
Į posėdžio pabaigą, kaip žurnalistei pašnibždėjo vienas tarybos narys, tokių pretendenčių atsirado net trys. Tai savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė, mero dešinioji ranka – tarybos sekretoriato ryšių su visuomene vyriausioji specialistė Jarda Paukštienė ir Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Irma Gritėnienė.
Visos trys ponios, svarstė politikai, yra ir pakankamai malonios, ir elegantiškos, ir gracingos, ir ambicingos, ir netgi įnoringos.
O jau mero atstovė J.Paukštienė su neseniai atsiradusia juoda kasa iki juosmens – itin koketiška.
Visos purtėsi garbės
Tie, kurie gerai orientavosi savivaldybės koridoriuose, iš karto nusprendė, kad kalbama apie trečiąją – I.Gritėnienę.
Būtent ši valdininkė rūpinosi miesto įvaizdžio gerinimo reikalais, keliavo į Kanų parodą Prancūzijoje, kuravo miesto logotipo bei maketo kūrimo reikalus.
Tačiau I.Gritėnienė „Panevėžio rytui” pareiškė, kad savęs J.Beinorto žodžiuose tikrai neatpažino.
„Man nereikia nei tos garbės, nei negarbės”, – purtėsi skyriaus vedėja.
Nors A.Grainienė per posėdį juokavo, kad galbūt ta neįvardinta ponia galėtų būti ir ji, tačiau vėliau taip pat ėmė spyriotis.
„Taip, aš esu rinkodaros darbo grupės vadovė, tačiau maketo idėja yra ne mano”, – tikino ji.
Yra priedas prie stendo
J.Paukštienė aiškiai nustebo, kad politikai taip prastai susivokia savivaldybės reikalų peripetijose, jei į kandidates įtraukia ir ją.
„Aš juk tuo metu, kai buvo pradėtas kurti maketas, dar nedirbau savivaldybėje”, – priminė ryšių su visuomene specialistė.
Tačiau J.Paukštienė manė, kad nereikia čia nė svarstyti – ta ponia visiems labai aiški. Žurnalistei ištarus I.Gritėnienės pavardę, pašnekovė atsakė: „Žinoma, taip”.
J.Beinortas ir kalbėdamas su „Panevėžio rytu” išliko paslaptingas.
„Neatskleisiu tiesiai, nes čia, kaip ir tame klasikiniame prancūzų posakyje, svarbu suintriguoti, ieškoti priežasties. Ta moteris galbūt ir garbanota, ir ne. Aš gal labiau turėjau galvoje nekonkrečią asmenybę – miestui parodose atstovaujančią valdininkę, kuri yra kaip priedas prie to stendo”.
Limina Kepalaitė
„Panevėžio rytas”
Durnių laivas