Lošėjai bando tramdyti patys save

Daugiau kaip septynios dešimtys patologišką potraukį į azartinius lošimus turinčių Lietuvos gyventojų parašė prašymus uždaryti jiems kazino duris.

Taip jie siekia apsidrausti nuo galimų silpnumo akimirkų.

Šių azartiškų lošėjų duomenys bei nuotraukos yra išsiųstos į lošimo namus.

Tokią informaciją vakar pateikė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos vadovas Česlovas Blažys.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės priverstinai apriboti galimybę lankytis azartinių lošimų vietose.

Tačiau komisija yra sutarusi su Lietuvos lošimo operatorių asociacijai priklausančiais lošimų organizatoriais, kad asmeniui pageidaujant jis būtų tiesiog neįleidžiamas į kazino.

Prašymus neįleisti į lošimo namus komisijai yra pateikęs 71 Lietuvos gyventojas.

„Manome, kad į azartinių lošimo įstaigas neįleidžiamų asmenų kategorijas įstatyme būtų galima papildyti dar viena ir taikyti ne tik apribojimus dėl amžiaus, bet ir remiantis paties asmens prašymu”, – sakė Č.Blažys.

Nebus lengva atšaukti prašymą

– Asmenys, pajutę nenumaldomą potraukį į lošimus, ieško būdų, kaip to išvengti, – „Lietuvos rytui” pasakojo Č.Blažys. – Kartais tokie žmonės pagalbos ieško anoniminių lošėjų grupėse.

Tačiau ne visiems tai priimtina, todėl paskelbėme apie galimybę parašyti prašymus neįleisti jų į lošimo namus.

Mūsų komisijoje yra darbuotojas, kuris bendrauja su tokiais asmenimis. Vėliau lošėjas užpildo anketą ir prašymą, pateikia savo nuotrauką, kurios išsiunčiamos lošimo įstaigoms.

Lošimo namų darbuotojai, atpažinę prašymus parašiusius asmenis, mėgina juos atkalbėti nuo lošimo. Tose įstaigose, kur palankiai žiūrima į šį eksperimentą, atliekama ir duomenų patikra. Taip apsisaugoma ir nuo nepilnamečių apsilankymo kazino.

– Tačiau ar lošimo įstaigos turi teisę neįsileisti į kazino prašymą parašiusio asmens? Ar dažnai žmonės persigalvoja?

– Jei būtų papildytas įstatymas, greičiausiai būtų tikrinami visų lošimo lankytojų duomenys.

Parašiusieji prašymus neįleisti jų į kazino asmenys negalėtų taip paprastai pakeisti savo valios. Tai jau būtų teisminiai procesai. Užsienyje tokie prašymai galioja visam gyvenimui – savo sprendimą galima pakeisti tik per teismą.

Dabar lošimo įstaigų darbuotojai, net ir atpažinę savanoriškai atsisakiusius lankytis kazino asmenis, negali jų neįleisti. Tokių atvejų buvo.

Kai kurie eksperimento dalyviai pareiškė, esą jie jau nebeturi problemų ir vėl nori lankytis lošimo namuose.

Vis dėlto dauguma parašiusiųjų pareiškimus aplenkia kazino.

– Jeigu prašymą parašęs asmuo dėl darbuotojų neapdairumo patenka į lošimo namus ir patiria nuostolių, ar gali tikėtis, kad juos atlygintų kazino?

– Lošimo organizatoriai neprisiima šitokios atsakomybės.

Žinoma, toks asmuo ar jo giminės galėtų kreiptis į teismą, tačiau vargu ar jiems pavyktų laimėti.

– Kas dažniausiai rašo prašymus neįleisti jų į lošimo namus?

– Iš 71 parašiusiojo prašymus yra tik viena moteris. Tai – daugiausia asmenys nuo 23 iki 29 metų. Vyresnio amžiaus žmones dėl lošimo turi mažiau problemų.

Be to, dauguma yra Vilniaus, kitų didesnių miestų gyventojai.

Advokatas paprašė ekspertizės

Netramdomas potraukis lošti kai kuriuos atveda ir į teisiamųjų suolą.

Apeliacinis teismas šių metų sausį nutarė paskirti psichiatrijos ambulatorinę ekspertizę buvusiai asociacijos „Lietuvos mediena” ir bendrovės Medienos pramonės centro vyriausiajai finansininkei Danai Vaicekauskaitei.

Teismas nustatė, kad per kelerius metus ji pasisavino daugiau nei 835 tūkst. litų. Manoma, kad dalis pinigų buvo pralošta įvairiuose lošimo salonuose.

Priklausomybė nuo lošimo yra labai artima patologijai. Jei psichiatrai nutartų, kad moteris buvo riboto pakaltinamumo būklės, teismas galėtų švelninti bausmę.

Skirti ekspertizę prašė nuteistos finansininkės advokatas. Moteris pareigūnams yra pasakojusi, kad negalėjo nugalėti noro kišti rankos į svetimą kišenę ir eiti pralošti tuos pinigus. Taip tęsėsi kone pustrečių metų.

Pernai teismas D.Vaicekauskaitę pripažino kalta ir paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji įpareigota grąžinti iš įmonės pasisavintą turtą.

Lošdavo iš svetimų pinigų

Dėl nenumaldomos aistros lošti vagimi tapo ir Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnysis buhalteris Leonas Ozbinas.

Nepriekaištingą reputaciją turėjęs valdininkas per šešerius metus pasisavino apie 177 tūkst. litų. Nemažą dalį šių pinigų jis išleido lošimo namuose.

Vyriškis nuo 1998 metų grobstė pinigus, kurie buvo skirti Šiaulių rajono gyventojams kompensacijoms išmokėti už magistralinį dujotiekį, nutiestą per jų žemę.

Be to, L.Ozbinas prie algos savavališkai pasiskirdavo priedą, o dokumentuose suklastodavo skyriaus vedėjos parašą.

Apskrities viršininko administracijos vidaus audito tarnyba per patikrinimą išsiaiškino, kad iš 106 kompensaciją turėjusių gauti žmonių pinigus atgavo vos trys.

Iš specialiosios sąskaitos pinigus grobęs L.Ozbinas prisipažino, jog įklimpo dėl aistros lošti automatais. Valdininkas auditoriams prisipažino vogęs pinigus ir net papriekaištavo: „Reikėjo jums anksčiau ateiti”.

Potraukį numalšino įkurtuvės

Tačiau kiti lošimo namų lankytojai tvirtina žiną būdų, kaip išsaugoti blaivų protą ir laiku sustoti.

Šiauliečio L.Ozbino elgesys buvo pribloškęs dainininką Česlovą Gabalį, kurį anksčiau irgi buvo apėmusi lošimo manija. Jos atlikėjas atsikratė, kai nutarė iš banko paimti paskolą ir įsigyti erdvesnį butą. Tada vyras sukruto taupyti.

Dainininkas prisipažino, kad sustoti lošti nebuvo lengva. „Pradėjus lošti, azartas, kaip ir apetitas valgant, didėja”, – „Lietuvos rytui” yra sakęs Č.Gabalis.

Kazino grąžins eurus

Laiku parašytas prašymas nebeįleisti į lošimo namus azartiškus žmones gali apsaugoti nuo didesnių finansinių praradimų.

Tuo praėjusių metų gruodį galėjo įsitikinti Vokietijos gyventojai.

Šios šalies Aukščiausiasis teismas stojo dviejų azartiškų lošėjų, per vieną dieną kazino pralošusių 10 tūkstančių eurų (34,5 tūkst. litų), žmonų pusėn ir įpareigojo įstaigos šeimininkus grąžinti šeimoms praloštus pinigus.

Du seni ir labai azartiški lošėjai, suvokdami savo ydą ir tikriausiai žmonų reikalavimu, išvakarėse nusiuntė į kazino laišką prašydami neleisti jiems lošti.

Bet vėliau neįstengė įveikti pagundos ir vėl atsidūrė pamėgtoje įstaigoje.
Tadas Ignatavičius