Savaitgalį klajojome po ūkanotą Palangą: stebėjome, kuo gyvas miestas žiemą, klausinėjome praeivių, kaip jie įsivaizduoja kurorto renesansą. Ar ne utopija būtų šį miestą paversti aktyvaus poilsio bet kuriuo metų laiku citadele, Baltijos šalių kurortų sostine?
Vieni palangiškiai kaip mantrą kartojo, jog žiemą miestą išgelbėtų vandens pramogų parkas, festivaliai, karnavalai, kiti sakė, kad išmintingi Vyriausybės nutarimai ir investuotojai. Treti siūlė vos ne Tomo Moro utopijoje aprašyto „Saulės miesto” detalų planą…
Rūpi tik pasigerti
– Žiemos metu atvažiuoja vieni „gyvuliai”: dažnai nusiaubia kambarius, išnešė muzikinį centrą, televizorių, Jusionio paveikslų originalus. Nupirkau specialiai mėlyną sekciją – nudraskė rankenėles. Šiąnakt kviečiau „Falck” saugos tarnybą – susimušė iš Vilniaus atvykusių porų vyrai, – sakė ponia Gunda, alyvų spalvos medinuke prie autobusų stoties nuomojanti tris kambarėlius svečiams.
Šeimininkė skundėsi, kad žiemą pas ją apsistojusiems rūpi tik „čierką” išlenkt ir pasimylėt – jūra nė motais.
– Praradau viltį, kad kas pasikeis – nuomoju kambarius jau septintą žiemą. Stengiuosi priimti tylius pažįstamus, poreles, o štai statybininkų atsižegnojau – girtuokliai mirtini! Vasarą – visai kita publika: eina maudytis jūroje, jiems negailiu ir širdį atiduoti. Taigi laukiu birželio, – atviravo ponia Gunda.
Žiemą – Vėlinių nuotaika
– Gaila, kad nėra rusų – tai patys geriausi poilsiautojai ir pirkėjai, – šypsojosi prie Rąžės tilto kriauklėmis ir suvenyrais prekiaujantis Viktoras. Pirkėjų antplūdžio jis teigė sulaukęs per Kalėdas, ir sakė labai nusivylęs, jog dėl šalčių atidėta Stintų šventė. Paklaustas, ar tiki, jog Palanga taps garsiausiu kurortu Pabaltijyje bet kokiu metų laiku, Viktoras pasikrapštė pakaušį:
– Tai ne nuo manęs priklauso, o valdžiai gal rūpi kiti reikalai.
Ponas Vaidas, gyvenąs Londone, verslo reikalais vykęs į Klaipėdą ir užsukęs į Palangą, sakė:
– Aš išvis nenoriu prisiminti vasariškos Palangos su tom girgždančiomis atrakcijomis ir galvą skeliančia kakofonija gatvėse. Žiemą čia – ramybės oazė. Tuščia, gali gamta pasigėrėti. Man, gyvenančiam didmiesty, nieko netrūksta, užtenka jūros ošimo, – teigė vadybininkas Vaidas.
Ponia Sveta neslėpė, jog reikėtų ne tik J. Basanavičiaus gatvės grožiu bei švara pasirūpinti, bet puoselėti visutėlį miestą:
– Kai kurie didmiesčių žmonės šią gatvę tyčia aplenkia – ieško pakraščių, pušynų. Manau, labiausia trūksta vandens pramogų parko: poilsiautojai pasimaudyti vis tiek nori, o jūroj vanduo šaltas. Vietiniai žiemą užsidaro tarsi kiaute arba važiuoja Klaipėdon. Neturime kino teatro, o ir mūsų bažnyčioje galėtų vykti kameriniai koncertai, kaip uostamiestyje. Rudenį, žiemą Palangoje – nyku kaip per Vėlines, – moters nuomonę palaikė ir senyva praeivė. Sutikta brolių latvių šeima tikino atvažiavusi tik pavaikštinėti, nes Latvijoje visa perdėm pažįstama, tačiau, prisipažino, pastypsoję ant tilto, pasigedę šiltų baseinų.
Reikia išradingumo
– Vien restoranais, pilvo orgijom turistų čion nepriviliosi, – sako Žuvies restorano administratorė Birutė Šarauskienė. – Reikėtų Savivaldybei pagalvoti, kuo pritraukti: daugiau renginių, gydyklų, sveikatos centrų, kokius turi Druskininkai. – Barai gyvuoja, kai vyksta koks didelis renginys, bet šaltuoju metų laiku juos ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum. Mes Žemaitijos regione vieninteliai turime specializuotą žuvies restoraną ir savą gurmanų klientūrą. Savaitgaliams klaipėdiečiai pas mus vietas rezervuoja, nes vyksta pianino muzikos vakarai. Žiemą apsilanko Rusijos diplomatai. Štai kai prieš Naujuosius miestas pasipuošė, privažiavo žmonių iš visos Lietuvos vien iš smalsumo.
Žuvies restorano virtuvės šefas Algirdas Gečas tikino:
– Palangą išjudinti galėtume nelaukdami vasaros – kurkime išradingą turizmo infrastruktūrą. Aš įsivaizduoju Palangą ne kaip meditacijos, bet kaip pramogų vietą. Štai Jūrmala, Druskininkai visus metus jaučia turistų antplūdį: žmonės veržiasi į vandens atrakcionų parką, bet pinigus palieka ne tik ten. Kodėl nesurengus Palangoje daugiau festivalių? Manau, vasarą pakaktų sezono atidarymo ir uždarymo, o Palangos miesto šventė turėtų vykti žiemą – su amatininkais, magais, artistais… Ir, be abejo, karnavalais. Venecijos karnavalas ne per vienus metus gimė, bet pats laikas jam čia atsirasti… Štai iki šiol per Naujųjų sutikimą Palanga būdavo niūrus, tamsus miestas, o šįkart buvo šviesų, šurmulio, o žmonių privažiavo – kaip liepos vidury. Bunda Kultūros skyrius, turime merą – liberalą, gal jis pakeis konservatyvų mąstymą. Na, o ta žadama netolima svetingo žiemos kurorto vizija, manau, įsikūnys po kokių dešimties metų, – nelinksmai prognozavo Algirdas.
Stinga geros programos ir investicijų
– Dramatiška būtų rasti vietos vandens pramogų parkui, kitoms aktyvaus poilsio zonoms, nes Palangoj žemės išdalintos nedideliais gabaliukais privatiems asmenims. Be to, pastebima tendencija, kad Palanga tampa Klaipėdos miegamuoju kvartalu, – sakė Pajūrio svečių namų administratorius Dainius Stonys. – Vasarą čia visko užtenka, o žiemą miestas merdi. Va, iš tokio šou „Užsišaldę lede” biznį prasuko gal tik gėrimų parduotuvės, viena kita aludė. Yra į viešbutį ne sezono metu atvažiuojančių rusų, kurie praleidžia čia ir porą savaičių: šie ieško ramybės, savitos, autentiškos dvasios ir atvažiuoja čia jau trisdešimt metų. Jiems artimesnė čionykštė aplinka, negu kokia Turkija ar Maljorka.
Bet šiaip atvykstantiems pirmiausia rūpi, kuo jie galėtų čia užsiimti. Zoologijos sodui įkurti miestas truputį per mažas, ledo arena yra Klaipėdoje, na, o viešbučiai taip pat galėtų vilioti neįprastais interjerais ir pramogomis, konferencijų ir sporto salėmis, – mano ponas Dainius.
– Reikėtų, kad svečiai viename komplekse rastų viską: baseiną, kino salę, muzikos klubą, vaikų žaidimų sales, užkandinių, pramogų. Druskininkuose pats geriausias dalykas – relaksacija gydyklose: purvo procedūros, masažai, vonios, o Palangoje sanatorijos – visos išmirusios, – į pokalbį įsiterpia savininkė Astra Juškienė.
Jos nuomone, Palangos renesansu turėtų rūpintis ne vien tik privatus sektorius – turėtų keistis ir valstybės požiūris, juk reikia milžiniškų investicijų:
– Kurorto atgimimas – tai ne saviveiklininkų akcijos, bet visos šalies verslininkų, investuotojų problema. Viešbutininkai, pasiėmę didelį kreditą, uždėjus naują turto mokestį, penkiolika metų mokės didelius mokesčius už pastatą, tad šalia viešbučio atidaryti kavinę, „įsukti” kitus sumanymus nebus iš ko.
Kurortą atgaivintų Raguviškės?
– Palanga neturi nei Žiemos sodo, nei vienuolyno, kaip Kretinga. Iš žalio kurorto ji virsta sugrūstų mūro monstrų ir triukšmo katilu, – sako palangiškis gydytojas psichiatras Edvardas Skritulskas. Jis kovoja, kad vietoje karių kapinių miesto centre būtų pastatytas didžiulis ekranas, prie kurio susirinktų minios. Dar sovietmečiu Palangoje buvo numatyta statyti kultūros ir pramogų parką, iškasti tvenkinius, įrengti vietą, tinkančią slidinėjimui – nuo Žvejų ir Vytauto gatvių iki Plaušės. Dabar šie sklypai išdalinti privatiems asmenims. Ar slidinėsi ant Birutės kalno?
E. Skritulskas savo iniciatyva parengė kol kas utopija laikomą projektą: siūlo valstybės institucijoms prie Palangos kurortinės zonos prijungti ant Minijos šlaitų įsikūrusias Raguviškes. Poilsiaujantys Palangoje netruktų nukakti 30 kilometrų į tą itin gražų gamtos kampelį, pasižymintį reljefo įvairove ir skirtingomis klimato sąlygomis.
– Ten būtų galima įrengti sporto kompleksą, slidinėjimo ir šuolių nuo tramplyno bazę su Minijos užtvanka ir nuo jos krintančiomis masažo srovėmis, maudyklėmis. Su čiuožykla, rogių bei vandens karuselėmis, žūklavietėm, pirtelėm, važinėjimu arklių tempiamom rogėmis. Žiemos sentimentai – didžiulė trauka. Deja, mano „perversmo” planas įstrigo biurokratų labirintuose, – sakė entuziastas.
Ivona Žiemytė