Kai vidurdienį – minus dvidešimt

Pačiame žiemos gražume, spaudžiant šaltukui, smagu prisiminti mūsų, nestokojančias intrigų, vasaras. Kokia bus žiema, išpranašauja įvairūs gamtos ženklai – šermukšnių derlius, paukščių elgsena, mieguistas barsukas ir medžiotojų grobis – zuikių sukauptas riebalų sluoksnis. Bet, kokia ateis vasara, dažnai apsirinka net patikimi orų spėjikai – iš šiltųjų kraštų sugrįžę gandrai.

Mūsų pačių prognozės – tėra tik svajonės. Deja, skėčio, šiltų drabužių ir psichologinės paguodos gali prireikti ir birželį, ir liepą ar rugpjūtį. Vieną dieną pila lietus, kitą – galuojamės nuo karščio! Tačiau, pripažinkime, vertindami metų laikus būname neobjektyvūs tarsi dailiojo čiuožimo teisėjai. – Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS, akvarelės, piešiniai ir tekstas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.