Dvigubai apmokestinti mokesčiai

Ne visos komunalinės įstaigos išsprendė mokesčių surinkimo rebusą

Šiomis dienomis daugumai kauniečių tenka pasukti galvą, kaip ir kur sumokėti mokesčius už vandenį, šiukšlių išvežimą ir kitas komunalines paslaugas butų ūkio tarnyboms. Kai kurios Savivaldybės įmonės nesudarė sutarčių su „Lietuvos paštu”, o gyventojus ragina naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Paštas priima ne visus mokesčius

Prieš savaitę rašėme apie kilusį ažiotažą dėl pasikeitusios įmokų už komunalines paslaugas mokėjimo tvarkos, tačiau į „Kauno dieną” tebeplūsta nepatenkinti gyventojai, kurie skundžiasi negalintys pašto skyriuose susimokėti visų mokesčių.

Kodėl kilo tokia situacija – taip pat rašėme. Nuo šių metų pradžios „Lietuvos paštas” nustatė naujus įmokų priėmimo įkainius, t.y. 0,85 Lt aptarnavimo mokestį už vieną įmoką. Nemažai bendrovių bei valstybinių įstaigų sutiko su naujomis sąlygomis, tačiau kai kurios atsisakė sudaryti sutartį su „Lietuvos paštu”, tad pašto poskyriuose nebegalima susimokėti už „Kauno vandenų”, „Kauno švaros”, kelių butų ūkio bendrovių paslaugas.

Taigi kaunietis, pašte susimokėjęs už elektrą, dujas, šildymą, kabelinę televiziją, priverstas eiti į banką, kur mokėdamas už vandenį bei šiukšles dar turės pakloti mažiausiai po 1-2 litus už kiekvieną atsiskaitymo lapelį. Tiesa, „Kauno vandenys” savo klientus informuoja, kad už paslaugas be papildomo mokesčio galima atsiskaityti pasinaudojus elektroninės bankininkystės sistemomis.

Tarifai padidinti triskart

„Kauno vandenų” generalinis direktorius Vilius Burokas pasirengė įrodyti, kad Savivaldybės įmonė su „Lietuvos paštu” sutarties nepasirašė dėl itin svarių argumentų: „Paštas pareikalavo, kad už mokesčių surinkimą mes mokėtume maždaug pusę milijono litų per metus. Tai didelė finansinė našta, nes sąskaitos yra palyginti nedidelės. Jeigu būtume sutikę su keliamomis sąlygomis, būtų tekę branginti savo įmonės paslaugas”.

Abonentų skyriaus vadovė Elena Švažienė pateikė konkrečius skaičius. Iki šių metų „Lietuvos paštui”, kaip ir visoms kitoms įmokas priimančioms įstaigoms, „Kauno vandenys” mokėdavo 1,3 proc. nuo įmokų priėmimo sumos. Tai per mėnesį sudarydavo apie 17-19 tūkst. litų. „Lietuvos paštui” pakeitus tvarką, viena įmoka apmokestinama 0,85 lito, o tai, anot E.Švažienės, tris kartus brangiau nei anksčiau.

„Mes gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje, tad reikia pratintis už paslaugas atsiskaityti internetu. Be to, „Lietuvos paštas” taip pat nėra finansinė institucija – tai tik laiko klausimas, kiek ilgai jis priims mokesčius. Nė vienoje kitoje pasaulio šalyje paštas neatlieka banko funkcijų”, – aiškino „Kauno vandenų” generalinis direktorius.

Nepabrangęs vanduo plonina kišenes

Savivaldybės įmonės vadovams priminėme, kad iki šiol galioja dar 1993 metais priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriame aiškiai nurodyta, jog gyventojų įmokas priimančių įstaigų (bankų, pašto ir kt.) paslaugas apmoka patys tiekėjai, t.y. komunalinės bendrovės.

Tačiau E.Švažienė atvertė pagal minėtą nutarimą priimtas Atsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines bei ryšių paslaugas taisykles, kuriose numatyta, kad „išlaidos kasos ir skaičiavimo centro paslaugoms apmokėti įtraukiamos į atitinkamų komunalinių paslaugų savikainą, nepriklausomai nuo to, kas šias paslaugas teikia”.

„Sutikus su pašto sąlygomis, papildomas išlaidas tektų įtraukti į savikainą, tad vanduo tikrai brangtų mažiausiai 2 centais už kubą”, – tvirtino E.Švažienė.

„Esame įsitikinę, kad pasirašę sutartį su „Lietuvos paštu” ir pabranginę mokesčius, būtume neteisūs tų gyventojų atžvilgiu, kurie jau šiuo metu už paslaugas atsiskaito internetu. O tokių yra beveik penktadalis visų abonentų. Jeigu tokių nemokamų alternatyvų nebūtų, tuomet sutartis būtų pasirašyta bet kokiomis sąlygomis”, – aiškino V.Burokas.

Situacija gana paradoksali – „Kauno vandenys” kauniečius apsaugojo, kad vanduo nebrangtų 2 ct, tačiau norint atsiskaityti už nepabrangusį vandenį banke, tektų papildomai mokėti apie 2 litus.

Tapo interneto propaguotojais

„Kauno vandenų” generalinis direktorius ramina, kad šiuo metu kilusi sumaištis tarp gyventojų greitai nurims ir vis daugiau vartotojų už vandenį mokės internetu: „Visos naujovės sunkiai skinasi kelią, tačiau jas reikia diegti. Kai prieš kelerius metus buvau Švedijoje, įsitikinau, kad ten apyvartoje grynųjų pinigų beveik nėra. Visi už viską moka kortelėmis, o mokesčius – internetu”.

Vis dėlto Lietuva dar tikrai nėra Švedija, kur elektroninės bankininkystės tradicijos yra kur kas labiau paplitusios. Tačiau tai, regis, nelabai supranta „Kauno vandenų” vadovai, kurie į klausimą, ką daryti pensininkams, kurie kompiuterius mato tik televizorių ekranuose ir net nežino, kas yra internetas, turi parengę atsakymą: „Tegul paprašo savo vaikų, jie tikrai žinos, kaip naudotis internetu”.

Vis dėlto už vandenį nemokamai galima atsiskaityti ir pačios „Kauno vandenų” bendrovės kasoje. Tačiau apie tokią galimybę kauniečiai nėra viešai informuojami.

„Mūsų kasa nėra pritaikyta aptarnauti dideliam skaičiui žmonių. Be to, mūsų bendrovė nesirengia prisiimti bankų funkcijų, už kurias mes jiems sumokame”, – aiškino generalinis direktorius.

Kai kurie kauniečiai vis dėlto surado kelią iki „Kauno vandenų” kasos, prie kurios durų šiomis dienomis taip pat nusidriekia eilės.

Duoklės ateidavo į namus

Savivaldybės įmonės vadovai teigia ieškantys būdų, kaip kauniečiai galėtų atsiskaityti už vandenį. Nuo šių metų kovo 1 dienos gyventojams bus siūloma kai kuriuose bankuose sudaryti tiesioginio debeto sutartis, pagal kurias mokestį už vandenį bankas nuskaičiuos tiesiai iš fizinio asmens turimos sąskaitos. Vidutinis mokestis bus apskaičiuotas pagal praėjusių metų 12 mėnesių vidurkį.

O kol kas „Kauno vandenys” siūlo ir daugiau nuolaidų – leidžia kauniečiams už paslaugas atsiskaityti kas antrą mėnesį.

Išeičių iš gana keblios padėties ieškoma ir Savivaldybėje. Šią savaitę Miesto ūkio departamente vyko pasitarimas, kuriame komunalinių įmonių vadovai ir Savivaldybės atstovai suko galvas, kaip spręsti mokesčių surinkimo rebusą.

„Mano pozicija aiški – gyventojas neprivalo mokėti už tai, kad komunalinėms įmonėms reikia susirinkti pinigus. Komunalininkams taip ir pasakiau: „Tai jūsų reikalas, kaip susirinksite mokesčius”, – sakė Miesto ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas.

Anot jo, galimi įvairūs sprendimai. Vienas jų – leisti gyventojams už paslaugas atsiskaityti ne kas mėnesį, o rečiau – kas tris, keturis mėnesius ar net kartą per metus.

„Kauno vandenų” vadovams aiškiai pasakiau – nesvaikite, kad visi gyventojai puls atsiskaityti internetu. Vienas kaunietis teisingai pasiūlė: įveskite man internetą ir tada aš susimokėsiu mokesčius”, – teigė P.Morkūnas ir pridūrė, kad net baudžiavos laikais duoklės ateidavo susirinkti į namus.

Savivaldybės atstovas vylėsi, kad jau kitą mėnesį gyventojams bus pasiūlyti patogesni būdai atsiskaityti už paslaugas.

Neturėjo išeities

Gyventojus „ant ledo” paliko ne visos komunalinės įmonės. Kauno rajone vandenį ir kitas komunalines paslaugas teikianti „Gabuva” pasirašė sutartį su įkainius padidinusiu „Lietuvos paštu”.

„Kitos išeities neturėjome, nes dauguma rajono gyventojų tik pašte gali susimokėti mokesčius. Net Garliavoje, be pašto skyriaus, veikia tik „Snoro” paviljonas. Negi versime žmones važiuoti į Kauną, kad galėtų atsiskaityti už paslaugas?” – „Kauno dienai” aiškino „Gabuvos” direktorius Algimantas Sabulis.

Paklaustas apie gyventojų galimybę atsiskaityti internetu A.Sabulis neslėpė skepticizmo: „Tai visiškai nerealu. Iš 6,5 tūkstančio mūsų abonentų tik penki procentai už paslaugas atsiskaito internetu. Pagyvenę žmonės iš gyvenviečių ir atokių kaimų turi galimybę tik paštuose susimokėti mokesčius, ir tai ne visur yra pašto poskyrių. Pripažinkite, kad vyresnės kartos atstovams internetas ir juo labiau galimybė juo pervesti pinigus nekelia pasitikėjimo. Tokius žmones reikia suprasti”.

Lina Navickaitė