Seimo nariai – Tautos atstovais ar tik partiniais veikėjais?

LR Konstitucija teigia, kad Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, o Tautos atstovo teises politikas įgyja tik po priesaikos Seime.

Mūsų visuomenėje ir politikoje jaučiamas stygius informacijos ir analizės, ką iš tikro reiškia atstovavimas Tautai. Šiandien matome Seimo narių kur kas didesnį tapatinimąsi su politine partija, per kurią gavo teisę atstovauti Tautai ar su profesija bei veiklos sektoriumi, iš kurio asmuo pateko į Seimą.

Tai, be abejo, tik detalė, smulkmena, bet kai politikai nebepaiso ir jų – prasideda ir stambesni dalykai. O ta smulkmenėlė tokia. Retai pamatysi seimūną, segintį Seimo nario ženklelį. Seimo statutas (7 straipsnis) čia labai lakoniškas: išrinktasis turi pažymėjimą ir ženklelį, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu. Žinoma, tokia bendro pobūdžio nuostata jokių priedermių beveik ir neteigia, nes visai neaišku, ką šiuo atveju reiškia „naudojasi”- turėti, sakykim, kišenėje, segėti kasdien ar tik progom ir pan. Todėl suprantama, kad Seimo narių aprėdų atlapuose dažniausia pamatysi partinę simboliką: kokias rožytes, ereliukus, mistiškus aitvarėlius ar raidžių kombinacijas. Matydamas tokius identifikacijos žymenis, suprask, žmogau, kad tu matai ne Tautos atstovą, o uolų kokios nors partijos kareivėlį. Ką užsikabini, su tuo ir susitapatini, tai reprezentuoji. Taigi ženklelis yra išorinis tapatumo požymis. Ir ne tik. Jis yra įpareigojantis, primenantis atstovavimo pareigą. Jeigu demonstruoju tik partinę atributiką, tai toks ir mano atstovavimo supratimas. Tai ar yra Seime tautos atstovų?

Logiškai pagrįsta galėtų tapti nauja Seimo nario priesaikos procedūra: Prisiekusiam Seimo nariui įsegamas Tautos atstovo ženklelis.

Tokiu netiesioginiu būdu Seimo narys patvirtintų savo įsipareigojimą tarnauti Tautai, o ne siauriems partiniams ar kitokiems interesams.

Valentinas Stundys,

Lietuvos Krikščionys Demokratai