Pravartu prisiminti, kad tinkamiausia temperatūra bulvėms laikyti yra 2-4 laipsniai šilumos.
Tokioje temperatūroje mažiausiai aktyvios bulvių bakterinės ir grybinės ligos. Tad ir gumbai mažiau pūva, bulvės nevysta ir nedygsta. Jei rasime pūvančių bulvių, pravėdinkime patalpą taip, kad temperatūra joje nukristų iki 1-2 laipsnių šilumos. Jei įsiveisė šlapiasis puvinys (patalpa dvokia), bulves reikia skubiai perrinkti. Būtina kartu su supuvusiomis išmesti ir šalia buvusias sveikas, bet jau sudrėkusias bulves. Antraip neišvengsime šlapiojo puvinio tolesnio plitimo.
Jokioms daržovėms netinka sausos ir šiltos patalpos. Česnakai geriausiai laikosi minusinėje temperatūroje (-1-3), bet neblogai išsilaiko ir esant 18-20 laipsnių šilumos. Maistui skirtas kopūstų gūžes geriausiai laikyti -1-1,5 temperatūroje, maistui skirtus svogūnus – 0+3. Drėgmę ir temperatūrą patalpoje galima reguliuoti, praveriant langus, ant daržovių pastačius voneles su sniego arba ledo gabalais.
Svogūnų sėjinukus laikykime šiltai (ne vėsiau kaip 15 laipsnių šilumos). Patikrinkime kopūstų gūžes bei šakniavaisius. Nuo gūžių nuimkime pageltusius ar apipuvusius lapus. Šakniavaisinėms daržovėms pradėjus leisti šakneles, pablogėja jų kokybė, skonis. Todėl reikia sumažinti patalpos drėgnumą, atrišti polietileninius maišelius, kuriuose laikomos daržovės arba atidengti dėžes.
Virtuvėje ant palangės jau galima pradėti auginti svogūnų laiškus. Tereikia pasirinkti tinkamo dydžio svogūnų ropučių ir padėti jas ant vandens pripiltų, pavyzdžiui, plastmasinių majonezo indelių. Svarbu, kad ropelės nepasinertų į vandenį – jį turi siekti tik šaknys. Kad ropelė greičiau išleistų šaknis, reikia nupjauti sukamštėjusį jos galą. Laiškai geriau augs, jei nupjausime ir ropučių viršūnes. Kadangi dar nepasibaigęs svogūnų ramybės periodas, reikia nuvalyti sausus viršutinius lukštus. Pamerktos į vandenį svogūnų roputės po kelių dienų išleis šaknis, o po 10-12 dienų pradės augti laiškai.
Galima užsiauginti ir kitų daržovių ant palangės. Į lėkštutę įklokime keletą sluoksnių filtrinio popieriaus arba vatos, sudrėkinkime ir tankiai pasėkime pipirnių, lapinių ridikėlių, lapinių garstyčių sėklų. Vanduo iš lėkštučių greit neišgaruos, jei kiekvieną lėkštutę įkišime į atskirą polietileno maišelį ir padėsime šiltai (prie radiatoriaus). Kiekvieną dieną lėkštutę iš maišelio reikia išimti, kad pasivėdintų. Jei pradžius, palaistykime, bet taip, kad vanduo neapsemtų sėklų. Esant 20-22 laipsniams šilumos, sėklos sudygs po trijų dienų. Tuomet lėkštutes be maišelių sustatykime ant šviesios ir nešaltos (ne mažiau kaip +15 laipsnių) palangės. Neužmirškime palaistyti, ir po dviejų savaičių jau bus galima žirklėmis kirpti šviežius vitaminingus lapelius ir skaninti jais sumuštinius, mišraines ar valgyti prie mėsos, kiaušinių, varškės patiekalų.
Beje, Pipirnės turi stiprų specifinį, bet malonų kvapą. Jose yra daug geležies, kalcio, vitaminų (ypač daug vitamino C). Be minėtų žalumyninių daržovių, ant palangės galima užsiauginti ir avižų, kviečių, rugių. Daiginti grūdai pradedami vartoti vos pasirodžius šaknelėms. Iš jų daromos salotos, maišomi su medumi ir pan. Dygstančiuose grūduose gausu E ir B grupės vitaminų bei provitamino A.
Dr.Genovaitė Visockienė
💡