Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą grąžinti pareiškėjui – Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą ištirti Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms” nuostatų atitikį Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.
Šioje byloje suinteresuoti asmenys teisminių procesų metu siekia prisiteisti dalį Europos parko teritorijos.
„Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuria teismas nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, mums kilo abejonės. Dėl neaiškių priežasčių šis teismas nepatikrino ieškovės teiginių atitikimo tikrovei ir jų pagrįstumo, nors apie tokių aplinkybių buvimą buvo informuotas, o skelbdamas ginčo nutartį, pasirėmė įstatymų nustatyta tvarka nepriimtais ir iki šios dienos neįsiteisėjusiais dokumentais ” – sako viešosios įstaigos „Europos parkas” prezidentas Gintaras Karosas.
Europos parko vadovo nuomone, šioje situacijoje, kai Vilniaus rajono apylinkės teismas, kreipdamasis į Konstitucinį Teismą, vadovavosi ne teisiniais argumentais bei teisės aktais, o tikrovės neatitinkančiais teiginiais, galėjo būti pažeistas vienas pagrindinių teisinės valstybės principų – teisingumo principas.
Kaip pranešė Konstitucinio Teismo atstovė spaudai „Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nepateikė teisinių argumentų, kuo konkrečiai ginčijamas Vyriausybės nutarimas prieštarauja jo nurodytam Konstitucijos 23 straipsniui (nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai) ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo straipsniams. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismas savo abejones grindė įvairiomis savo nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybėmis, kurios tėra prielaidos, bet ne teismo nustatyti juridiniai faktai”.
Europos parkas