Europos Sąjungos girnos įstrigo nacionalinio egoizmo akmenyse. Iki išnaktų praėjusį penktadienį Briuselyje užsitęsęs ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas liko bergždžias.
Po vidurnakčio Europos šalių lyderiai paskelbė, jog susitarti dėl ES biudžeto 2007-2013 metams jiems nepavyko.
Niekas negalėjo pasakyti, kada tai pavyks padaryti.
„Finansinės perspektyvos projekto neparėmė net 6 valstybės”, – pusę antros ryto išėjęs iš posėdžio pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.
Pasiūlė paremti turtingus
Susitarimo nepadėjo pasiekti net Lenkijos, Lietuvos bei kitų naujųjų ES narių netikėtas pasiūlymas tuos kelis milijonus eurų, dėl kurių kaip turgaus moteriškės pešėsi kelios turtingos senosios ES valstybės, primesti iš savo kišenės.
„Pasitarę su lenkais bei kitais naujokais, mes jiems pasakėme: „Nors mums svarbus ir labai brangus kiekvienas milijonas, esame pasiruošę dalį jų aukoti bendriems europiniams interesams”, – aiškino A.Brazauskas.
„Jiems pasakiau, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam žmogui tesiekia pusę Europos lygio, mes esame pasiruošę padėti tiems, kuriems labai sunku gyventi. Padėti gyventi Nyderlandams, Švedijai, Jungtinei Karalystei, Ispanijai, nors jų BNP vienam žmogui yra tris ar keturis kartus didesnis nei Lietuvos”, – tęsė premjeras.
Graži pamoka Europai
„Man buvo liūdna ir gėda išgirdus, kaip naujosios ES šalys, viena už kitą neturtingesnės, iš eilės stojosi ir sakė, jog dėl susitarimo yra pasirengusios atsisakyti dalies finansinių reikalavimų. Buvo labai gėda”, – per baigiamąją spaudos konferenciją susijaudinęs sakė ES šiuo metu pirmininkaujančio Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeras.
Panašias mintis išsakė ir Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas.
Prieš naujokių pasiūlymą kepurę nusiėmė net ir Prancūzijos prezidentas J.Chiracas: „Jaudinantis pasiūlymas. Rytdienos Europai jos davė gražią pamoką”.
Teigiama, jog Prancūzijos vadovas šįkart stipriai parėmė naujųjų narių iššūkį ir senosioms ES šalims ironiškai mestelėjo: „Esame apgailėtinoje situacijoje”.
Nori tapti lyderiu?
Bet Didžiosios Britanijos premjeras graudinamas nesileido ir toliau nesutiko atsisakyti bent mažos dalies 1984 metais jai suteiktos šiuo metu 5 mlrd. eurų viršijančios išmokos iš ES biudžeto.
Tiesa, apžvalgininkai vienbalsiai pažymėjo, jog Londonui šį kartą labiausiai rūpėjo išsikovoti ne tuos kelis jam skiriamus milijardus, o galutinai išstumti Paryžių iš ES lyderių pozicijų ir Europos vairą pasukti Londono peršamos vizijos link.
„Susidūrė dvi Europos vizijos: tų, kurie iš jos nori padaryti tik didelę bendrą rinką ir daugiau nieko, bei tų, kurie nori politiškai integruotos Europos”, – situaciją analizavo Liuksemburgo premjeras.
Lyderystei perimti į savo rankas T.Blairui šiuo metu susiklostė labai palanki situacija.
Prancūzijai referendume atmetus ES Konstituciją, jos prezidentas J.Chiracas tapo kaip niekada politiškai paliegęs ir praradęs žodį Europoje. Londonas nuo birželio pabaigos pusmečiui taip pat perima ES pirmininkavimą.
„Tai – atsinaujinimo metas”, – trynė rankomis T.Blairas ir Europą ragino „pakeisti pagreitį”, kad būtų galima prisitaikyti „prie šiuolaikinio pasaulio”.
„T.Blairas turėjo būti susitarimo žlugdytojas, bet iš Briuselio išvyko kaip Europos reformatorius”, – pažymėjo Prancūzijos nacionalinis dienraštis „Liberation”.
Visų derybų metu Londonas aiškino, jog čekio atsisakytų tik tada, jeigu ES persvarstytų visą savo piniginės struktūrą ir mažiau lėšų skirtų žemės ūkiui. Pagalba žemdirbiams 2007-2013 m. biudžeto projekte surytų per 40 proc. viso ES biudžeto.
Prancūzija, kuri iš ES teikiamos paramos žemdirbiams pelnosi labiausiai, jokiu būdu nesutiko sumažinti dar 2002-aisiais pasiekto ES lyderių susitarimo dėl žemdirbių finansavimo. Į derybų pabaigą Paryžius vis dėlto teigė esąs pasiruošęs priimti Londonui skiriamą išmoką.
„O belgai britams mestelėjo: „Klausykit, ką jūs čia šnekate apie reformas, jeigu jūs gaunate čekį, tada reformų jums nebereikia? O jeigu jo negaunate, tada jums reikia reformų?” – tarp ES vadovų virusias diskusijas atpasakojo aukštas Lietuvos diplomatas.
Egoizmo varžybos
Nors į Didžiosios Britanijos pusę pirštais buvo baksnojama labiausiai, nacionaliniu egoizmu jai nė kiek nenusileido Nyderlandai bei kelios kitos į ES biudžetą gerokai daugiau mokančios nei gaunančios šalys. Jos siekė sumažinti savo įmokas. Olandus šiame mūšyje gana netikėtai stipriai parėmė ir švedai bei suomiai.
„Štai tau ir švedai, didieji plėtros šalininkai ir gynėjai”, – ironizavo vienos Baltijos šalies diplomatas.
Galutinį susitarimą žlugdė ir Ispanija. Nors jos ekonominė situacija palyginti gera, ji siekė iki pat 2014-ųjų išlikti ta šalimi, kuri iš ES biudžeto daugiau gauna nei į jį moka.
Ispanijos premjeras Jose Luisas Zapatero vis dėlto atsisakė būti lyginamas su „blogiukais” olandais bei britais. „Per paskutinį posėdį aš leidau suprasti, jog esu pasiruošęs tęsti dialogą”, – gynėsi jis.
Vaterlo mūšis pasikartojo
„Europa krizės neišgyvena. Ji išgyvena labai sunkią krizę”, – ironizavo J.C.Junckeras. Jam pritarė J.Chiracas ir Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis.
Ne tik J.C.Junckero, bet ir kitų šalių politikų, taip pat apžvalgininkų nuomone, nepasiektas susitarimas dėl biudžeto stipriai pakirto Europai kojas tarptautinėje scenoje. Ypač turint galvoje tai, jog esminiu dokumentu jos ateičiai laikyta Konstitucija įšaldyta nenumatytam terminui ir vargu ar kada atgis.
„Prieš 190 metų birželio 18-oji kartą jau buvo nulėmusi Europos ateitį. Netoli Briuselio, Vaterlo gyvenvietėje, paskutinės Napoleono pastangos suvienyti Europą po jo imperijos vėliava buvo sužlugdytos Didžiosios Britanijos vedamos koalicijos”, – rašė dienraštis „Liberation”, pažymėdamas, jog Europa nebeturi nei strategijos, nei projekto.
„Niekas nepralošė, bet niekas ir nelaimėjo. Nereikia dramatizuoti. Europa toliau egzistuoja”, – ramino Italijos premjeras Silvio Berlusconi.
Susidariusią situaciją krize vadinti atsisakė ir Lenkijos premjeras Aleksandras Kwasniewskis, tačiau pareiškė, kad gailisi dėl europinio solidarumo trūkumo.
Gali laiku negauti lėšų
Kol kas, vertinant vien iš biudžeto perspektyvų, išties niekas nepralošė ir nelaimėjo.
Tačiau Lietuva ir kitos naujosios narės stipriai pralaimėtų, jeigu susitarimas dėl 2007-2013 m. biudžeto nebūtų pasiektas šiais metais.
Daugiamečiai struktūrinės pagalbos, regioninės politikos ir panašūs projektai ruošiami 12-18 mėnesių.
Jeigu per šiuos metus susitarimas nebūtų pasiektas, tai reikštų, jog 2007-aisiais Lietuva ir kitos naujokės laiku negautų maždaug pusės finansinės pagalbos.
„Labai tikiuosi, kad bus tolesnės diskusijos. Iki 2007-ųjų dar turime pusantrų metų, ir vienoks ar kitoks sprendimas, manau, bus priimtas”, – vylėsi ministras pirmininkas A.Brazauskas.
Edita Urmonaitė