Prieš lemiamas Eurolygos kovas „Lietuvos telekomo” žaidėjos išbandys jėgas su vaikinų komandomis
Vilniaus „Lietuvos telekomo” moterų krepšinio komanda baigė pirmąjį Eurolygos pirmąjį etapą. Iškovojusios 7 pergales iš 10 galimų, supermergaitėmis vadinamos daugkartinės šalies čempionės C grupėje užėmė antrąją vietą ir dabar jau rengiasi atkrintamosioms varžyboms.
Aštuntfinalyje „Lietuvos telekomas” sausio 31, vasario 3 ir jeigu reikės, vasario 8 dienomis iki dviejų pergalių kovos su Neapolio „Phard” (Italija) ekipa. Sėkmės atveju vilniečių kitame etape lauks Pėčo „MiZo” (Vengrija) ir Gdynės „Clima” (Lenkija) poros nugalėtojos.
„Kauno dienoje” – interviu su „Lietuvos telekomo” vyriausiuoju treneriu Algirdu Paulausku apie komandos žaidimą ir tolesnes galimybes Eurolygoje.
Komanda įsibėgėjo ne iš karto
– Treneri, kaip vertinate komandos rezultatus Eurolygos reguliariajame sezone?
– Teigiamai. Aišku, norėjosi grupėje užimti pirmąją vietą ir patekti tarp keturių stipriausių Eurolygos pirmojo etapo komandų, kad turėtume aikštės pranašumą ne tik aštuntfinalio, bet ir ketvirtfinalio mačuose, tačiau dėl tam tikrų priežasčių mums nepavyko šio tikslo pasiekti. Manau, žaidimui atsiliepė tai, kad komanda vėlai pradėjo treniruotis stipriausios sudėties. Žaidėjos nespėjo visiškai atsigauti po Europos ir WNBA čempionatų. Todėl iš pradžių neradome savo žaidimo, bet vėliau viskas pradėjo eiti geryn. Tik nelemtas pralaimėjimas Neapolyje mums labai pakenkė.
– Ar nesukėlė nerimo paskutinės reguliariojo sezono rungtynės Valansjene, kai taškus pelnė tik trys žaidėjos? Kažin ar galima tikėtis, kad atkrintamosiose varžybose, kovojant dėl pergalės, užteks tokių pastangų?
– Tokių rungtynių pasitaikė ir anksčiau, pavyzdžiui, žaidžiant Maskvoje su „Dinamo”, kai 10 taškų ribą pasiekė galbūt tik viena žaidėja. O mačą Valansjene galiu pavadinti nelaimingu atsitikimu. Visos krepšininkės kovojo netaupydamos savęs ir gindamosi įdėjo daug pastangų, tai rodo ir rezultatas – praleidome tik 68 taškus. Blogą mūsų puolimą galbūt galėčiau paaiškinti ne tik gera varžovių gynyba, bet ir tuo, kad daugelis žaidėjų rungtyniavo po peršalimo ligų. Tačiau situacija, kai du „centrai” pelno du taškus, o dvi įžaidėjos – nė taško, nėra normali. Tikiuosi, tai nebepasikartos. Labai gerai, kad tai nutiko pirmajame etape ir tuomet, kai rungtynės nebūtų turėjusios jokios įtakos net mums laimėjus.
Neapolio ekipa žaidžia vis geriau
– Kaip vertinate būsimąsias priešininkes atkrintamosiose varžybose?
– Pirmiausia reikėtų kalbėti apie Neapolio „Phard” komandą. Tai, kad jas namuose įveikėme 44 taškų skirtumu, o svečiuose pralaimėjome, nieko nereiškia. Aštuntfinalio mačai pasižymi didžiule nervine įtampa, todėl nebus lengva. Bet tikimės gerai pasirengti kovai su Italijos klubu ir šį barjerą įveikti, nors ir kaip būtų sunku.
Palyginti su sezono pradžia, „Phard” antrajame reguliariojo sezono rate žaidė daug geriau. Neapolyje mes sutikome tarsi visai kitą ekipą ir mūsų gynyba prieš darnų komandinį žaidimą buvo bejėgė.
Galvojant apie ketvirtfinalį, manau, kad iš visų galimų varžovių mums teko priimtiniausias variantas. Galbūt negalima iš anksto nurašyti Gdynės „Clima” komandos, tačiau manau, kad aštuntfinalyje kovos Pėčo „MiZo”. Ši komanda jausis turinti sąskaitų su mumis nuo praėjusio Eurolygos finalo ketverto varžybų, kai mes jas nugalėjome mažajame finale, be to, komanda turės aikštės pranašumą. Tačiau iš visų galimų to etapo varžovių, galvojant, kad į jį pateks aukštesnes vietas reguliariajame sezone užėmusios ekipos, Vengrijos klubas mums yra parankiausias varžovas. Ši komanda nepasižymi tokia ryškia ūgio persvara prieš mus, kaip visos kitos.
Naujų žvaigždžių neatsirado
– „Lietuvos telekomo” žaidimas, palyginti su praėjusiu sezonu, kuo nors pasikeitė?
– Komanda tikrai ne silpnesnė nei praėjusį sezoną, kai patekome į Eurolygos finalo ketverto varžybas. Tačiau visos varžovės prieš mūsų ekipą šį sezoną išeina nusiteikusios kautis visai kitaip. Mūsų lyderės yra tos pačios, visos priešininkės joms teikia didžiausią dėmesį, todėl mums žaisti tapo sunkiau.
Be to, ne visos mūsų žaidėjos demonstravo tokį žaidimą, kokio iš jų laukėme. Bet komanda tikrai nesusilpnėjo.
– Stebint iš šalies atrodo, kad labiausiai trūko kai kurių atsarginių žaidėjų indėlio?
– Taip, stebuklų neįvyko, kol kas neatsirado naujų žvaigždžių. Turbūt labiausiai gaila, kad neatsirado galimybių daugiau pasireikšti Eglei Šulčiūtei, nors prieš sezoną maniau, kad ji galės daugiau laiko praleisti aikštėje. Vis dėlto daugiau rėmiausi patyrusiomis žaidėjomis.
– Kodėl? Juk rinktinėje ši puolėja turėjo progos pasireikšti ir daugelis ją vadino atradimu.
– Rinktinėje nežaidė Jurgita
Štreimikytė. Be to, sunkias rungtynes žaidžiame tik kartą per savaitę, todėl jose pagrindinės krepšininkės gali atiduoti visas jėgas netaupydamos jų savaitgaliui. Jurga nereikalauja daug keitimų, o dirbtinai jai trukdyti žaisti negaliu. Net jeigu Jurga iš pradžių neįsižaidžia, žinau, kad vėliau ji vis tiek savo darbą atliks. Kai pabandžiau padaryti tokius žaidėjų keitimų eksperimentus dvikovoje su Krokuvos „Wisla”, teko visą darbą aikštėje pradėti iš pradžių.
Rengia taktikos naujovių
– Gynybą ar puolimą, Jūsų akimis, labiausia reikia stiprinti komandai, norint patekti į Eurolygos finalo ketvertą?
– Viską. Bent jau privalome išlaikyti tai, ką mokame geriausiai. Mūsų bėda, kad truputį atitrūkusios žaidėjos pradeda žaisti po vieną. Po to būna sunku grįžti į komandinio žaidimo vėžes.
– Keitė Daglas šį sezoną, regis, jaučiasi dar geriau nei praėjusį?
– Ji jaučiasi taip gerai, kad neretai piktnaudžiauja individualiais veiksmais, nors kai jau būna striuka, ji vėl žaidžia komandai. Bet iš tiesų Keitė yra gera žaidėja: kai tampa blogai, galime ja remtis.
– Kaip išnaudosite likusį laiką iki atkrintamųjų varžybų pradžios?
– Sužaisime keletą treniruočių pobūdžio rungtynių su 16-18 metų vaikinais, patikrinsime naujai rengiamus gynybos ir puolimo taktikos elementus. Jeigu įveiksime aštuntfinalį, rengdamiesi ketvirtfinaliui ieškosime pajėgesnių varžovų.
– Ar galėtumėte pasakyti, kada buvo sunkesnė padėtis prieš atkrintamąsias varžybas – pernai ar šiemet?
– Manau, viskas panašu. Galbūt prieš metus aštuntfinalyje turėjome silpnesnes varžoves, tačiau ketvirtfinalyje mūsų laukė grėsmingas Maskvos „Dinamo” klubas, kuriam pirmąjį mačą namuose pralaimėjome. Bet kokiu atveju, norint patekti į finalo ketverto varžybas, teks įveikti varžoves ir jų aikštėje. Todėl privalome išmokti nugalėti priešininkes jų arenoje, nes šį sezoną stipriausių komandų svečiuose kol kas nenugalėjome, o namuose laimėjome viską.
Dovilė Kamarauskienė