Naujų automobilių pardavėjai kiūto naudotų mašinų importuotojų šešėlyje
Valstietiškas mąstymas, pirmenybė investicijoms į nekilnojamąjį turtą ir mokesčių sistemos trukdžiai – visi šie ir daugybė panašių išvedžiojimų nebejotinai jus užgrius, jei su oficialiais automobilių gamintojų atstovais leisitės į diskusiją, kodėl Lietuvoje naujų keturračių nuperkama mažiausiai Europoje. Nors keletą pastarųjų metų pardavimo apimtys didėja po 10 – 15 proc., tačiau pagal naujų automobilių skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, mūsų šalis greta kitų Senojo žemyno valstybių vis dar atrodo kaip našlaitė.
Lyderiai – be rokiruočių
Rinkos tyrimų bendrovės „Autotyrimai” duomenimis, 2005 metais Lietuvoje įregistruota 13 376 nauji automobiliai. Iš jų – 10 467 lengvieji ir 2 909 – komercinės paskirties. Palyginimui galima priminti, jog per visus 2004 metus Lietuvoje buvo įregistruoti 11 505 nauji automobiliai, iš kurių 9 496 lengvieji ir 2009 – komerciniai. Tokiu būdu 2005 metais šalies naujų automobilių rinka ūgtelėjo 16 procentų.
Estijoje praėjusiais metais naujų lengvųjų automobilių (neskaitant komercinės paskirties modelių) pardavimai išaugo nuo 18 754 iki
22 429, arba 20 proc., o Latvijoje net 48 proc. – nuo 12 850 iki 19 006. Netgi Lenkijoje, kurioje pernai buvo užfiksuotas prekybos naujais keturračiais antirekordas – 26 proc. paklausos sumažėjimas nuo 2004-ųjų metų apimčių, buvo parduota 235 521 mašinos. T.y. panašus statistinis Lenkijos gyventojų skaičius nupirko kone dvigubai daugiau automobilių nei Lietuvoje.
Tokioje vangioje rinkoje jau trečius metus iš eilės geriausių rezultatų pasiekia įgaliotieji „Volkswagen” atstovai – bendrovė „Moller Auto”. Pernai mūsų šalyje buvo įregistruota 1 931 naujas „Volkswagen” markės automobilis, o metinis prieaugis siekė 29 proc. ir gerokai viršijo bendrą rinkos augimo vidurkį.
Antroje vietoje pagal įregistruotą naujų automobilių skaičių, „Autotyrimų” duomenimis, pernai liko „Renault” pardavėjai. Šios markės prancūziškų automobilių 2005-aisiais įregistruota 1 176, tačiau, lyginant su 2004-aisiais, šios markės automobilių paklausa sumažėjo 7 procentais.
Trečioji vieta atiteko „Toyota” pardavėjams (1.127 įregistruoti automobiliai), ketvirtoje vietoje – „Škoda” (1050). Beje, „Škoda Octavia” pernai buvo pats populiariausias modelis – jų nupirkta 591. Lyderių penketuką užbaigė dar viena vokiška markė – „Opel” (853 automobiliai).
Į rinkos lyderių dešimtuką dar pateko atitinkamai šeštąją-dešimtąją vietas užėmę „Mitsubishi”, „Ford”, „Peugeot”, „Citroen” ir „Honda” naujų automobilių pardavėjai.
Optimizmo sėklos
Patys autoverslininkai, kalbėdami apie svarbiausius veiksnius, lemiančius susidomėjimą naujais automobiliais, pateikė keletą skirtingų versijų. Tarkim, bendrovės JMAC („Japoniškų markių automobilių centras”) direktorius Vykintas Kezys, pernai „Subaru” pardavimus sugebėjęs padidinti 113 proc. (nuo 86 iki 183 automobilių) tvirtino, kad klientai itin greitai reaguoja į pokyčius kainoraštyje.
„Subaru” turėjo ir turi patikimų, greitų, geras pravažumo charakteristikas demonstruojančių mašinų reputaciją. Deja, nepaisant visų šių kozirių, mūsų siūlomi automobiliai buvo priskiriami „brangių” kategorijai ir vien dėl šios priežasties turėjo tenkintis nišinės markės statusu. Pernai padėtis pasikeitė, nes mes iš distributorių Švedijoje gavome itin palankų kainoraštį – populiariausi modeliai atpigo 20 – 30 proc., todėl daug kas suskato naudotis proga. Pastaruoju metu per mėnesį sudarome sutartis su 40 – 50 pirkėjų”, – dėstė V.Kezys.
Tuo tarpu rinkos lyderės, bendrovės „Moller Auto”, generalinis direktorius Linas Karlavičius tikino, kad vienos priežasties, lemiančios kurios nors markės automobilių paklausą nėra.
„Svarbu absoliučiai viskas – tiek mašinų techninės charakteristikos, tiek prekiautojo pasirinkta rinkodaros politika, tiek pirkėjų mentalitetas. Kai pavyksta tiksliai įvertinti ir adekvačiai reaguoti į visus faktorius, galima tikėti gerų rezultatų”, – tikino L.Karlavičius.
Jo teigimu,”Volkswagen” išlieka populiariausių markių sąrašo viršūnėje, nes modelių gama per trejetą pastarųjų metų buvo atnaujinta 80 proc. (t.y. klientams siūlomi naujos kartos techniniai sprendimai), pats gamintojas laikosi politikos, leidžiančios įgaliotiesiems atstovams siūlyti patrauklias produktų bei paslaugų kainas ir sėkmingai dalyvauti dideliuose automobilių pirkimo konkursuose.
„Trečias svarbus momentas – mūsų kompanijoje dirbantis profesionalų kolektyvas. Turiu galvoje tiek pardavimo vadybininkus, tiek ir serviso meistrus. Nuo jų sugebėjimų didele dalimi priklauso „Volkswagen” automobiliais važinėjančiųjų požiūris į visą prekinį ženklą.
Pardavėjai gali suokti ką tik nori ir žadėti aukso kalnus, tačiau jei kartą išleidęs krūvą pinigų naujos mašinos įsigijimui žmogus servise susidurs su arogancija ir nekompetencija – dar kartą rinktis tą pačią markę jo niekas verste neprivers”, – samprotavo L.Karlavičius.
Verslininkas suabejojo, jog pirkėjų pasirinkimą lig šiol lemia stereotipai, esą vieni automobiliai yra „labai geri”, o kiti – viso labo „ratuota problema”.
Jis tikino, kad didelis kokybės ir technologijų atotrūkis tarp skirtingų automobilių gamintojų – praeitis. Beveik visos kompanijos siūlo konkurencingus analogus, pradedant „Opel” ir baigiant Pietų Korėjos „Hyundai”. Pastarosios kompanijos modeliai pernai pateko į daugelio konkursų geriausiųjų penketukus, sulaukė vartotojų pripažinimo ir išlindo iš didžiųjų koncernų šešėlio.
Tas pats pasakytina apie Japonijos automobilių gamintojus. Antai „Toyota” sėkmingai artėja deklaruoto tikslo link Europoje parduoti milijoną mašinų. Šios kompanijos rezultatai gerėja devintus metus iš eilės, o tyrimų bendrovės „J.D. Power and Associates” pernai atliktos Vokietijos klientų apklausos pagal poreikių patenkinimo indeksą rezultatais, „Toyota” modeliai pelnė aukščiausius įvertinimus penkiuose iš septynių segmentų. „Toyota” išrinktas geriausiu automobilių prekės ženklu. Beje, pagal prekybos augimo rezultatus, „Toyota” užėmė lyderės poziciją Europoje: palyginti su 2004-aisiais, visose Baltijos šalyse pardavimai padidėjo net 41 proc.
„Nissan” automobiliais prekiaujančios (pernai jų paklausa sumažėjo beveik trečdaliu) bendrovės „Fakto Autocentras” direktorius Donatas Rutkauskas spėjo, kad vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pirkėjų simpatijas, – prekiautojų aktyvumas.
„Verslininkai nė minutės negali šildytis vakar dienos šlovės spinduliuose, bet turi kiekvieną dieną įrodinėti savo vertę, sugebėjimus ir dirbti klientui. Priešingu atveju jie pasirenka tas firmas, kuriose sulaukia deramos pagarbos ir dėmesio. Mes pernai buvome itin užsiėmę naujo centro statybų rūpesčiais, todėl skirti reikiamo dėmesio „Nissan” produktų pristatymui nebuvo kaip. Kolegos iš „Raito” taip pat nerodė didelio entuziazmo ar kai kuriais atvejais būtino agresyvumo, todėl rezultatai gana kuklūs”, – aiškino D.Rutkauskas.
„Šešėlio” indikatoriai
Autoverslo rinkos ekspertai vieningai sutaria dėl vienos, bene svarbiausios priežasties, lemiančios naujų automobilių paklausą – tai milžiniška naudotų mašinų, gabenamų iš Vakarų Europos, pasiūla.
„Statistika liudija, kad pernai Lietuvoje iš viso buvo parduota ir užregistruota 140 tūkst. lengvųjų automobilių. Iš jų viso labo 8 proc., arba kiek daugiau nei 10 tūkst., naujų, visa kita atkeliavo iš Vokietijos, Olandijos, Šveicarijos ar Amerikos. Manau, kad bendras registracijos skaičius rodo tikrą mūsų šalies rinkos potencialą ir yra orientyras, kiek automobilių galima parduoti. Mūsų vertinimais, jau per artimiausiuosius penkerius metus naujų mašinų pardavimo apimtys galėtų šoktelėti iki 40 000”, – prognozavo „Moller Auto” generalinis direktorius.
Kaip to pasiekti? Atsakymas, L.Karlavičiaus manymu, gana paprastas – naujus automobilius turėtų pradėti pirkti ne tik juridiniai asmenys, bet ir privatūs žmonės. Kol kas jų dalis bendrame pardavimų skaičiuje – 15 proc. Tuo tarpu Estijoje šis rodiklis siekia net 60 proc.
„Tai labai iškalbingai byloja, kokie yra lietuvių prioritetai. Daugelis prakutusių žmonių pirmiausia nusprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą, statytis butus ir namus, paėmė iš bankų kreditus. Jie vengia didinti savo finansinius įsipareigojimus. Būti skolingam kokiai nors kredito institucijai – lietuviui yra vienas labiausiai nepriimtinų statusų. Tokie žmonės mieliau naudojasi turgaus prekeivių paslaugomis. Juo labiau kad ten sudarant sandorius nereikia deklaruoti pajamų. Galima spėti, jog automobilių turgaus apyvarta yra gana informatyvus šešėlinės ekonomikos indikatorius”, – tvirtino L.Karlavičius.
Beje, verslininkas sakė abejojąs kai kurių kolegų teiginiais, jog automobilių parko atnaujinimui įtakos gali turėti mokesčių sistemos permainos. T.y. PVM grąžinimas perkant transporto priemones, kaip kad yra Latvijoje ir Estijoje.
„Asmeniškai aš abejoju, ar tai duotų apčiuopiamų rezultatų. Juk PVM privatiems asmenims nebuvo grąžinamas ir prieš pakeičiant šią įstatymo nuostatą juridiniams asmenims. Kurį laiką Lietuvoje verslininkai pirko automobilius Latvijoje ir stengėsi pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, tačiau dabar šios praktikos atsisakoma. Tiesiog neapsimoka, nes reali ekonomija yra gerokai mažesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – taip iššvaistoma labai daug laiko ir energijos”, – tikino L.Karlavičius.
Vokiečių šturmas
Transporto priemones registruojančios valstybės įmonės „Regitra” statistika šiuos samprotavimus tik patvirtina. Lietuvos automobilių turgūs ūžia nuo įvairaus amžiaus ratuotų senienų gausos. Didžiausia jų „donorė” nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo yra Vokietija. „Regitros” duomenimis, iš BMW, „Volkswagen”, „Opel” ir „Mercedes Benz” tėvonijos į Lietuvą pernai atvežta 63,7 proc. (arba 209,4 tūkstančio) naudotų lengvųjų automobilių.
Antroje vietoje – atvežtieji iš JAV (8 proc., arba 26,6 tūkstančio), trečioje vietoje – iš Belgijos (7,7 proc. arba 25,2 tūkstančio), ketvirtoje – iš Olandijos – (5,4 proc., arba 17,8 tūkstančio).
„Regitros” duomenimis, iš viso Lietuvoje pernai buvo registruota 328,7 tūkstančio naudotų lengvųjų automobilių, iš kurių beveik 200 tūkst. buvo perparduoti toliau į Rytus. Bendras lengvųjų automobilių skaičius mūsų šalyje per metus padidėjo 139 tūkstančiais.
Būtų galima sveikinti tokį lietuvaičių apsukrumą, jei ne vienas „bet” – tokie prioritetai lemia itin garbų Lietuvos automobilių parko amžių ir tragiškas eismo nelaimių padarinius. Tarkim, dauguma iš Vokietijos įvežtų automobilių yra 11-15 metų amžiaus (sąlyginai jaunos, 1-5 metų senumo, mašinos gabenamos iš JAV).
„Vidutiniškas šalyje registruoto kelių transporto amžius yra 10 metų. Pastaraisiais metais šalies kelių transporto priemonių ūkis „jaunėja” labai nežymiai – 2004-aisiais jo vidutinis amžius buvo 10 metų, o pernai – 9,92 metų. Lietuva yra savotiškas fenomenas tarp Europos Sąjungos šalių – pagal milijonui gyventojų įregistruojamą naujų automobilių skaičių esame vieni iš paskutiniųjų”, – pastebėjo „Regitros” generalinis direktorius Ramutis Oleka.
Transporto ekspertai tikina, kad pastaroji aplinkybė lemia itin skaudžias avarijų pasekmes. Daugeliu atvejų nuo kelio nuslydusioje ir į medžius atsitrenkusioje 10-15 metų senumo mašinoje atskubėję gelbėtojai randa sumaitotus nelaimėlių kūnus. Tuo tarpu analogiškas incidentas su nauju automobiliu greičiausiai reikštų tik didesnius ar mažesnius finansinius nuostolius bei sąlyginai nesunkius sveikatos sutrikimus.
Renaldas Gabartas