Vietoj tikro maisto – pakaitalai

Sparčiai plinta nenatūralus maistas

Nors gaminiai yra griežtai tikrinami, pirkėjai dažnai lieka apgauti. Verslininkai linkę nuslėpti, kad produktas turi genetiškai modifikuotų organizmų ar vėžį sukeliančių medžiagų. „Žaisdami” su pavadinimais, jie įtikina, kad žmogus vietoj grietinės, sviesto ar kitų produktų pakaitalų perka natūralų gaminį.

Nesąžiningus kėslus rodo ir daugėjančios Produktų saugos įstatymo pažeidimo bylos. Praėjusiais metais jų buvo dvigubai daugiau nei 2004-aisiais.

Modifikuoti – pigesni

Genetiškai modifikuotas sojas, rapsus, kukurūzus kur kas lengviau ir pigiau auginti, todėl iš jų gaminami maisto produktai taip pat kainuoja mažiau. Iki šiol nėra ištirtas tokių produktų ilgalaikis poveikis sveikatai.

Tačiau tokių gaminių sparčiai daugėja.

Verslininkai maisto produktų etiketėse ne visada pateikia informaciją apie juose esančius genetiškai modifikuotus organizmus, nes lietuviai į juos kol kas žiūri neigiamai.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, dar šiais metais Europos Sąjungoje buvo patvirtintos trys naujos genetiškai modifikuotos kukurūzų veislės. Iš viso dabar yra leidžiama gaminti ir pardavinėti maistą iš 20 modifikuotų augalų veislių: 1 sojos, 12 kukurūzų, 7 rapsų pavadinimų.

„Lietuvos rinkoje sparčiai didėja genetiškai modifikuoto maisto produktų asortimentas. Šiandien prekiaujama 18 pavadinimų augaliniu aliejumi, 6 rūšių margarinu, kurių sudėtyje – sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių”, – teigė V.Jarošienė.

Amerikiečiai storėja

Genetiškai modifikuotų organizmų gali būti ir bulvių traškučiuose, konditerijos gaminiuose bei kituose produktuose, kuriuose naudojamas genetiškai modifikuotas aliejus ar margarinas.

„Tokių produktų pagausės, – prognozavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytoja higienistė Liuda Potapovienė. – Tačiau neaišku, kuo visa tai ateityje baigsis. Europiečiai, priešingai nei amerikiečiai, neigiamai žiūri į modifikuotus produktus. Bet pasižiūrėkite į amerikiečius – kodėl jie taip storėja? Modifikuoto maisto poveikis nėra išaiškintas iki galo. Nežinia, koks poveikis bus ateinančioms žmonių kartoms”.

Abejotiną reputaciją turintys gaminiai pirkėjams kelia įtarimų, todėl gamintojai ne itin noriai skelbia ingredientus.

Jei gaminyje modifikuotų organizmų yra daugiau nei 0,9 procento – etiketėje būtina pažymėti, kad „produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų” arba „šiame produkte yra genetiškai modifikuoto organizmo”.

Neaiškūs pėdsakai

Modifikuotų ar sudėtyje modifikuotų organizmų turinčių produktų ženklinimą iki šiol lydi įvairūs nesklandumai. Gamintojai ir prekybininkai etiketėse parašo tik genetiškai modifikuoto organizmo trumpinį – GMO. Nors taisyklėse reikalaujama išsamaus užrašo.

Ne tik pirkėjui, bet ir specialistui reikia palaužyti galvą, ant bulvių traškučių perskaičius užrašą: „Sudėtyje gali būti šių pėdsakų: kviečių, sojos ir salierų”.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytoja higienistė L.Potapovienė įtarė, kad kviečiai arba soja gali būti modifikuota. „Tačiau turėtų būti pažymėta žvaigždutė arba įrašas, kad yra modifikuoto organizmo. Bet pagal ženklinimą sprendžiu, kad jų nėra. Tada, kokiu tikslu įrašyta tokia informacija, – neaišku”, – stebėjosi pašnekovė.

Šokolade – viršyta norma

Atlikti Valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimai patvirtina, kad verslininkai vengia atskleisti vartotojams, jog gaminant maistą yra naudojamos žaliavos, gautos iš genetiškai modifikuotų organizmų.

Praėjusių metų gale šalyje buvo sustabdyta Lenkijos gamintojo „Tomasz” šokolado „Likerio skonio desertinis” prekyba. Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai jame rado didelį kiekį modifikuotos sojos. Tačiau šokoladai nebuvo paženklinti specialiu užrašu. Vėliau tiekėjai pasirūpino teisingu ženklinimu.

2004 m. ištyrus 61 pavadinimo sojos ir kukurūzų produktų, iš jų 19 rasta genetiškai modifikuotų organizmų. Penkiuose produktuose buvo viršyta jų norma, tačiau etiketėje apie GMO neužsiminta.

Praėjusiais metais ištirti 58 mėginiai. Ypač daug mėginių į laboratoriją buvo atvežta iš Klaipėdos apskrities – sojos pupelių, sojų miltų mišinio, kukurūzų, kukurūzų krakmolo, nerafinuoto sojų aliejaus, maisto papildų bei kitų produktų. 17-oje nustatyta genetiškai modifikuotų organizmų. Tačiau jų kiekis buvo labai mažas. Tik viename, minėtame lenkiškame šokolade, buvo viršyta norma.

Saugumas dingo

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė pabrėžė dar vieną trūkumą – nėra ženklinama gyvulių mėsa, kurie buvo šeriami genetiškai modifikuotais augalais.

„Lietuvoje labai daug šeriama tokiu pašaru, nes jis yra pigesnis bei produktyvesnis. Jei nėra reikalavimo, tai verslininkai ir nežymi – kam daryti sau blogiau?” – analizavo Z.Čeponytė.

Vartotojų teises ginančios organizacijos prezidentė pastebėjo ir kitų su maisto sauga susijusių nesklandumų. Neaišku, kokį poveikį sveikatai turi maisto priedai. Iš leidžiamų vartoti sąrašo išbraukiami anksčiau saugiais laikyti maisto priedai.

Pirkėjai dar „maustomi” ir nepagrįstais atseit sveikatą stiprinantį poveikį turinčiais maisto gaminiais.

Gamintojai tokiais šūkiais, kaip „Kalcis – vitaminų šaltinis” (nors kalcis yra mineralinė medžiaga – Aut. past.), „Be cholesterolio”, „Praturtintas vitaminais”, siekia, kad produktas būtų labiau perkamas. Naudoti tokius šūkius galima tik įrodžius, kad produktas iš tikrųjų yra praturtintas vitaminais. Leidimus sveikatingumo šūkiams reikia gauti iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pienas – ne vaistas

Tačiau gamintojai nesiliauja piktnaudžiavę. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Antaninos Greičiuvienės, specialistai šiomis dienomis nagrinėja televizijos reklamą su neva sveikatai poveikį turinčiais produktais. „Pienas yra ne vaistas, o maistas. Maisto produktai negali turėti stebuklingų savybių”, – teigė ji.

Šiuo metu tarnyba taip pat tikrina, ar teisingai pirkėjams pateikiama informacija ant augalinių priemaišų turinčių pieno produktų pakuočių.

Nuo sausio 1-osios baigėsi per-einamasis laikotarpis, kai įmonės dar galėjo pieno gaminius, kuriuose dalis pieno riebalų pakeista augaliniais, parduoti nepakeistose pakuotėse. Nenatūrali grietinė, grietinėlė, sviestas turi vadintis jų „gaminiais” ar „mišiniais”. Pavyzdžiui, ant grietinės pakuotės, kurios sudėtyje yra augalinių riebalų, turi būti užrašas „grietinės ir augalinių riebalų mišinys” ar „grietinės ir augalinių riebalų gaminys”.

Tačiau ir šioje situacijoje verslininkai gudrauja. Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Z.Čeponytės, naujas pavadinimas turėtų būti užrašomas vienodomis raidėmis. Bet dažniausiai išryškinami žodžiai „grietinė” ar „sviestas”, o toliau rašoma smulkiomis raidėmis. Neatidus pirkėjas nepastebės, jog tai nėra natūralus pieno produktas.

Sukelia vėžį

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos narės Editos Bišop teigimu, 2005 metais dėl maisto saugos pažeidimų buvo iškelta 15 bylų – dvigubai daugiau nei užpernai. Šiemet pradėtos dar dvi naujos bylos. Dažniausiai teisme nagrinėjami atvejai, susiję su apsinuodijimu maistu. Taip pat buvo uždrausta prekyba kenksmingų medžiagų turinčiais gaminiais.

Nebeprekiaujama garsiąja „sveikatos suteikiančia” arbata „Gokul”. Nustatyta, kad joje buvo sveikatai kenksmingų dažų.

Uždrausta parduoti greipfrutų sultis, razinas, žemės riešutus, kuriuose buvo aptikta vėžį sukeliančių medžiagų.

Gina Kubiliūtė