2006 m. sausio 20 d. LR Seime įvyko konferencija „Atvirojo kodo programinės įrangos plėtra – pasiekimai ir problemos”. Konferencijoje dalyvavo Seimo narė Irena Šiaulienė (Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkė), Jonas Milerius (Seimo Informacinių technologijų departamento direktorius), Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės (IVPK) atstovai, kelių asociacijų atstovai, „Microsoft” atstovas.
Jonas Milerius paminėjo, kad nuosavybinė programinė įranga vis labiau brangsta, todėl tampa neįmanoma atnaujinti IT sistemas, kaip buvo planuota. IVPK pranešėjai paminėjo ne vieną užsienio šalių atvejį, kai institucija, susidūrusi su panašiomis problemomis, perėjusi prie laisvosios programinės įrangos ne tik sutaupė lėšų, bet ir pasiekė didesnį sistemų efektyvumą.
Pranešimuose ypač akcentuota tema – atviri dokumentų standartai. Skirtingų gamintojų programos gali redaguoti tą patį dokumentą tik tuo atveju, jeigu yra gamintojų pripažįstamas dokumento įrašymo standartas.
Konferencijoje dalyvavę valstybės institucijų ir asociacijų atstovai pabrėžė viešų dokumentų standartų naudojimo būtinumą informacinėje visuomenėje. Asociacijos „Atviras kodas Lietuvai” (AKL) prezidentas Jaroslav Šatkevič pranešime džiaugėsi vis platesniu atviro dokumentų standarto „Open Document” taikymu. Jis paminėjo, kad šį standartą jau palaiko septyni populiarūs programų paketai (pvz., „OpenOffice” ir „WordPerfect”).
Verslo programinės įrangos aljanso (BSA) atstovas Ervinas Leontjevas akcentavo tai, kad pasirenkant programinę įrangą vartotojai turi atkreipti dėmesį ne į licencijas, bet į programos charakteristikas, į standartų palaikymą. Tačiau „Microsoft” atstovas Stephen McGibbon pareiškė, kad „Microsoft Office” programose „Open Document” palaikymas nenumatomas.
Konferencijoje taip pat analizuotos ES tendencijos viešajame sektoriuje keistis dokumentais atvirais formatais bei paminėta JAV Masačiusetso valstija, kurios įstatymai reikalauja naudoti „OpenDocument”. Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovo Mykolo Okulič-Kazarino nuomone analogiškas sprendimas būtų naudingas ir Lietuvos vartotojams.
Atviras Kodas Lietuvai