Uostamiesčio savivaldybės darbas, teisiniu požiūriu, pakankamai geras, tačiau jame aptinkama ir įžūlumo apraiškų.
Prie tokios išvados priėjo septynių savivaldybių administracinę priežiūrą Klaipėdos apskrityje vykdanti Vyriausybės atstovė Kristina Vintilaitė, pateikusi pastarojo pusmečio veiklos ataskaitą.
Tuo metu Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorius Artūras Šulcas, Vyriausybės atstovei dėkodamas už pastabas, pažėrė ir kritikos pačios K. Vintilaitės adresu.
Realybė – blogesnė
Remiantis ataskaita, K. Vintilaitė Klaipėdos valdžiai per paskutinius šešis mėnesius turėjo pretenzijų dėl dešimties jos sprendimų.
Maža to, Savivaldybė, pasirodo, neskuba reaguoti į pateiktas pastabas ir šalinti klaidų. Pavyzdžiui, du Vyriausybės atstovės teikimai, susiję su Savivaldybės turtu, neįvykdyti, vieno terminas atidėtas mero prašymu.
Vyriausybės atstovės netenkino bendrovės „Miško verslas” steigimo ir akcijų pasirašymo sutartis, kuri, anot jos, prieštaravo įstatymams. Be to, pareigūnė turėjo pastabų Savivaldybei dėl vis dar atviro jai pavaldžių įstaigų personalo klausimo.
„Šį klausimą kėliau dar prieš pusmetį, kai M. Gorkio vidurinės mokyklos direktorius pats pasirašė įsakymą dėl savo paties atostogų. Deja, iki šiol sprendimo nesulaukiau, jį Taryba gali priimti tik artimiausiame posėdyje”, – „Vakarų ekspresui” vakar sakė K. Vintilaitė.
Pasak jos, jeigu žvelgtume į statistiką, kuri sudaroma remiantis Vyriausybės reikalavimais, uostamiesčio valdžios darbas, palyginti su kitomis Klaipėdos apskrityje esančiomis savivaldybėmis, pernelyg niekuo neišsiskiria. Tačiau pirmas įspūdis nėra teisingas.
„Į statistinius duomenis nėra įtraukiami visi tie atvejai, kai, bendradarbiaujant su Savivaldybe, yra vykdoma prevencinė veikla. Tokiu būdu kelias galimiems teisiniams pažeidimams yra užkertamas iš anksto, o ne po to, kai atitinkamas sprendimas, prieštaraujantis įstatymams, būna priimtas. Todėl galima sakyti, kad ataskaita neatspinti realios teisėtumo būklės Klaipėdos savivaldybėje”,- teigė K. Vintilaitė.
Apgynė vežėjus ir prekeivius
Vyriausybės atstovės teigimu, labiausiai ją glumina kartais pastebimas uostamiesčio valdžios įžūlumas ir iškeltų tikslų siekimas bet kokiais būdais.
„Kaip galima nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl, sakykime, smulkiųjų vežėjų? Kai sustabdžiau sumanytą Savivaldybės planą, kad vieną maršrutą mieste aptarnautų į vieną įmonę suburtų per penkis šimtus smulkiųjų vežėjų, ir nutraukiau paskelbtą konkursą, Savivaldybė griebėsi kitos taktikos.
Surengtos akcijos metu vežėjai buvo įtikinti, kad perrašytų savo licencines korteles, nes vistiek neva negalėsiantys dirbti, kai atsiras viena jų funkcijas perimsianti bendrovė. Viskas baigėsi tuo, kad teismas įpareigojo tas korteles vežėjams grąžinti bei pratęsti jų galiojimą, tačiau Savivaldybei tai – nė motais. Nepadėjo nė merui adresuotas kreipimasis”,- dėstė K. Vintilaitė.
Nuo 2003 metų vasaros Klaipėdos apskrityje esančias savivaldybes kontroliuojanti pareigūnė bene įžūliausiu uostamiesčio Taryboje priimtu sprendimu pavadino draudimą prekiauti alumi ir sidru kioskuose.
„Ši problema egzistuoja visoje Lietuvoje, tačiau nė viena savivaldybė nesiryžo priimti įstatymams prieštaraujantį sprendimą. Antai Vilniaus savivaldybėje svarstyta, ką daryti su prekyba alumi kioskuose, tačiau apsiribota tik būtinybe kontroliuoti ir bausti pažeidėjus.”
Išvaikė šunis, nutildė „Sodžių”
Ne ką mažiau įžūlesnių sprendimų kategorijai K. Vintilaitė priskyrė leidimą vestis į paplūdimius šunis.
„Šis atvejis buvo nutylėtas spaudoje, o į mano pastabas Savivaldybė, leidusi Melnragės ir Girulių paplūdimiuose ganytis šunims, piktybiškai nereagavo. Ledai pajudėjo tik vasaros sezonui pasibaigus. O juk toks sprendimas – šiurkštus higienos normų pažeidimas. Įdomu tai, kad faktą, jog aš buvau teisi, patvirtino ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovas, prieš tai pritaręs Savivaldybės iniciatyvai.”
Paklausta apie didžiausius savo laimėjimus, K. Vintilaitė įvardijo pirmosios ramybės zonos uostamiestyje atsiradimą.
„Atlikau nemažai viešai nematomų veiksmų: reaguodama į klaipėdiečių, besiskundžiančių klubo „Sodžius” veikla, kreipiausi ir į Savivaldybę, ir į apskritį, ir į policiją, ir į higienistus. Savivaldybė, deja, ilgai deklaravo esanti bejėgė, kol nepriminėme Triukšmo kontrolės įstatymo. Tiesa, tąkart jokio teikimo rašyti neprireikė, pakako normalaus bendradarbiavimo.”
Dėkoja ir kritikuoja
Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorius Artūras Šulcas savo ruožtu teigė, kad K. Vintilaitės teisinio pobūdžio pretenzijos dėl priimtų sprendimų yra puikus uostamiesčio politikų bei valdininkų darbo įvertinimas.
„Per pusmetį Savivaldybėje patvirtinama penki šimtai įvairių teisės aktų. Ir jeigu klaidelių randama vos keliuose jų, vadinasi, tikrai neblogai išmanome teisinę sistemą”.
Anot A. Šulco, Tarybos nariai laikosi pozicijos, jog neklysta tik tie, kurie nedirba: „Kai Vyriausybės atstovė pastebi padarytas gramatines ar aritmetines klaideles, nesišiaušiame dėl pastabų, o stengiamės pasitaisyti.”
Tarybos sekretorius nepraleido progos K. Vintilaitei ne tik padėkoti, bet ir pažėrė jai kritikos: „Suprantama, kad Vyriausybės atstovei atlyginimas ne šiaip sau mokamas, jai reikia užsidirbti. Todėl ji dažnai elgiasi taip, kaip jai naudinga. Antai visi klaipėdiečiai spaudoje skaitė mero metinę ataskaitą, tačiau Vyriausybės deleguota valdininkė jos sugebėjo nematyti ir kreipėsi į teismą.”
A. Šulco teigimu, nemotyvuotas K. Vintilaitės bylinėjimasis su Savivaldybe Klaipėdai ir visai valstybei atneša daugiau žalos nei naudos.
„Reikia pavyzdžių? Vyriausybės atstovė asmeniškai padarė 40 tūkstančių litų tiesioginį nuostolį valstybei, užvirusi košę dėl dalies Klaipėdos autobusų stoties patalpų pardavimo. Be abejo, netiesioginė žala – dar didesnė. Kitas pavyzdys: miestiečiai piktinasi kioskuose parduodamu alumi, o Vyriausybės atstovė reikalauja atšaukti tokią veiklą draudžiantį sprendimą.”
Be to, Tarybos sekretorius stebėjosi, kodėl K. Vintilaitė, gaunanti visus Tarybai teikiamus sprendimų projektus sykiu su Tarybos nariais, nesiteikia pastabas pareikšti iš anksto, o ne atšaukinėti jau priimtus sprendimus.
Vyriausybės atstovė savo ruožtu pabrėžė, kad su visa pateikiama dokumentacija ne visada spėja susipažinti. Anot K. Vintilaitės, keturios iš septynių jos kontroliuojamų savivaldybių tarybos posėdžius rengia tą pačią dieną, o planuojamus svarstyti dokumentus pateikia vos prieš kelias dienas.
„Aišku, yra daug malonių išimčių: geranoriški administracijos darbuotojai pateikia kai kuriuos dokumentus ir likus pusmečiui. Be abejo, tuomet teisinių kolizijų ir nesusipratimų pavyksta visiškai išvengti”, – sakė K. Vintilaitė.
Natalija Mogučaja