Išleisdami vaikus į mokyklą daugelis tėvų net nesusimąstydami duoda jiems pinigų smulkioms išlaidoms. Teorinę galimybę gauti grynųjų pinigų nuo šių metų pradžios turi ir vaikų namų globotiniai, tačiau vis dar svarstoma, ar tai nebus eilinis valstybės lėšų švaistymas.
„Labai norėčiau nors keliasdešimt centų turėti kišenėje. Labai skaudu būna, kai klasiokai perka picą, o aš tegaliu tik seilę pavarvinti”, – „Vakarų ekspresui” atviravo vaikų globos namuose „Smiltelė” gyvenantis septintokas Nerijus.
Tačiau kartu su juo gyvenantys vyresni vaikai jį greitai nutildė ir pareiškė, kad niekam grynųjų pinigų nereikia, mat tai – ne kas kita, o pagunda pirkti svaigalus ir cigaretes.
Tokios nuostatos laikosi ir Klaipėdoje veikiančių vaikų globos namų vadovai. Svarstoma, kad tikrai ne visi tėvų palikti vaikai mokėtų elgtis tinkamai su pinigais, tad visai įtikima, kad aklai visiems vyresniems vaikams dalijami pinigai gali turėti labai skaudžių pasekmių.
Maža to, vaikų namų vadovai galutinai paneigia visuomenėje vyraujančią nuostatą, kad vaikų namuose gyvenančius vaikus būtina gelbėti.
Tenka atsisakyti ekskursijų
Nėra jokios abejonės, kad neturėdami kišenėje nė cento, ypač vyresnieji be tėvų augantys vaikai jaučia diskomfortą. Vyresni berniukai neturi galimybės nusivesti merginos į kavinę, į filmą. Mergaitės guodžiasi norinčios gražiau apsirengti, nusipirkti kosmetikos, tačiau turi tenkintis tuo, ką gauna iš labdaros.
Pasak šeštoko Tomo (vardas pakeistas. – Aut. past.), liūdniausia būna tomis akimirkomis, kai visa klasė ruošiasi ekskursijai. Pinigų neturintiems vaikų namų auklėtiniams paprastai tenka atsisakyti tokio malonumo. Todėl, kai klasioko tėvas pasisiūlė apmokėti ir Tomo kelionę į Vilnių, šis sako buvęs pats laimingiausias pasaulyje.
Vyresnė mergaitė Laura pasakojo niekada su klasiokais nevažiuojanti į ekskursijas. Pasak jos, vieną kartą kelionę visiems klasės vaikams apmokėjo rėmėjai, tad galimybę pakeliauti turėjo ir pinigų neturintys vaikų namų globotiniai. Tačiau Laura vis tiek atsisakė važiuoti.
„Aš juk nekvaila. Žinau, kad kelionėje norėsis ką nors nusipirkti, o jei neturi nė cento, kam save skaudinti. Aš jau seniai esu sau įsikalusi į galvą, kad esu kitokia, nenoriu dar kartą sau to priminti”, – samprotavo mergaitė.
Tačiau vienuoliktokas Gustas sakė dėl pinigų stygiaus niekuomet nesijautęs nejaukiai. Vaikinas praėjusią vasarą legaliai dirbo statybose, jam pavyko užsidirbti 1,4 tūkst. litų, todėl jis nejaučia jokio diskomforto.
„Jei atvirai, aš jokio diskomforto nejaučiau ir tuomet, kai kišenėje neturėjau nė lito. Esu aprengtas, žinau, kad grįžęs į vaikų namus gausiu valgyti. Ko daugiau reikia? Nepasakyčiau, kad ir su tėvais gyvenantys klasiokai labai švaistytųsi pinigais. Jie juk per pietus taip pat valgo mokyklos valgyklos maistą, o nevaikšto į restoranus”, – pasakojo Gustas.
Teorinė galimybė
Nuo šių metų sausio 1 dienos vaikų globos namai turi teisę kiekvieną mėnesį nepilnamečiui nuo 14 iki 18 metų papildomai skirti iki 0,4 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) – 50 litų – smulkioms išlaidoms. Tai numatyta praėjusių metų kovo mėnesį įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme „Dėl bendrųjų valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatų patvirtinimo”.
Tiesa, tai kol kas tik teorinė galimybė, nes, pavyzdžiui, uostamiesčio vaikų globos namų steigėja – Klaipėdos apskrities viršininko administracija – šiemet neturės iš kur skirti papildomų lėšų, kad būtų vykdomas šis įsakymas.
Pasak Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento vedėjos Audronės Jokubauskienės, kol kas net nėra suskaičiuota, kiek uostamiesčio globos namuose gyvenančių vaikų turi teisę gauti grynųjų pinigų ir svarstė, kad lėšų tam iš valstybės biudžeto galima tikėtis gauti nebent tik dar kitiems metams.
Pinigų yra matę
Nors valstybė iki šiol ir neskyrė papildomų lėšų, kad vaikų namų globotiniai turėtų galimybę gauti kišenpinigių, tai toli gražu nereiškia, kad visi jie nežino, kaip tie pinigai atrodo.
Vieniems vaikams pinigų palieka juos lankantys giminaičiai ar globėjai, kiti užsidirba patys.
„Keista, bet kai kurie globos namuose gyvenantys vaikai, nors ir neturi pinigų, bet maisto produktų kainas žino geriau nei suaugusieji, netgi centų tikslumu”, – pastebėjo globos namų „Smiltelė” auklėtoja Regina Stalnionienė.
Didesnė problema yra ta, kad daugelis jų neišmoksta vertinti ir protingai leisti pinigus, ypač kai jie į vaikų rankas patenka labai retai.
Pavyzdžiui, 10 litų gavęs vaikų namų globotinis eina valgyti ledų į brangiausią barą, nors parduotuvėje už tą pačią sumą galėtų įsigyti kone dešimt porcijų ledų.
„O kam tuos pinigus laikyti? Kad kas nors atimtų? Gaunu ir nusiperku ką nors skanaus – traškučių arba saldainių”, – pasakojo Nerijus.
Ką uždirbo – pragėrė
Siekdama, kad ir tėvų netekę vaikai išmoktų elgtis su pinigais bei suvoktų, kad juos uždirbti nėra lengva, vaikų globos namų „Smiltelė” direktorė Vida Petraitienė pripažįsta jau kone prieš septynerius metus leidusi globotiniams patiems užsidirbti.
„Dariau tokią avantiūrą – leidau vaikams platinti laikraščius arba eiti į naująją perkėlą plauti automobilių langų. Tačiau prieš metus teko pripažinti, kad šis sumanymas nepasitvirtino. Net du vaikus teko išvežti į internatą”, – sakė V. Petraitienė.
Pasak jos, vos tik vaikų kišenėse atsirado pinigų, šie, anksčiau neturėję jokių žalingų įpročių, pradėjo rūkyti, pirkti alkoholinių gėrimų. Nors tai nebuvo masinis reiškinys, tačiau vyresnieji žalingų įpročių išmokė ir mažamečius.
„Būdavo, pasiima vaikas kelis laikraščius, o po kurio laiko grįžta girtas su visais laikraščiais”, – skaudžia patirtimi dalijosi direktorė.
Skatino reketuoti ir vogti
Negana to, prasidėjo reketas. Kadangi, norintieji platinti laikraščius turėdavo labai anksti keltis, nedaugelis globotinių pareiškė norą užsidirbti pinigų. Didesnį entuziazmą rodė mažesnieji. Tuo metu vyresnieji, žinodami, kad mažiukai turi grynųjų pinigų, tiesiog juos atimdavo.
Nors buvo svarstoma, kad sudarius galimybę patiems užsidirbti pinigų, vaikams nebeliks poreikio vogti, viskas įvyko atvirkščiai. Turėdami pinigų vaikai norėjo jų dar daugiau ir vagysčių kaip tik padaugėjo.
„Apsukresni sugebėdavo paskolinti kitiems vaikams pinigų už didžiules palūkanas. Pavyzdžiui, paskolinę du litus, prašydavo grąžinti penkis”, – prisiminė V. Petraitienė.
Pasak direktorės, viskas buvo daroma labai slapta. Darbuotojai, užfiksavę tokius atvejus, stengėsi mokyti vaikus, kaip elgtis su pinigais. Buvo siūloma vaikams pusę uždirbtų pinigų pasidėti pas auklėtojas ir taupyti, o likusius išleisti savo reikmėms.
„Buvo tokių vaikų, kurie sugebėjo susitaupyti ir nusipirko dviratį ar mobilųjį telefoną, tačiau ilgainiui taupymo manija praėjo ir vėl visi pinigai buvo išleidžiami tam, kad būtų patenkinti žalingi įpročiai”, – pripažino V. Petraitienė.
Tik geriausiems
Tačiau direktorė palaiko nuostatą, kad vaikų namų globotiniams reikėtų skirti grynųjų pinigų, tačiau toli gražu ne visiems.
„Pinigai turėtų būti skiriami tik kaip paskatinimas už gerą elgesį ir mokymąsi. Ypač už elgesį, nes daugelis globos namuose gyvenančių vaikų neturi prigimtinių gebėjimų gerai mokytis. Darbuotojams turėtų būti palikta galimybė patiems paskirti, kuriems vaikams galima duoti pinigų. Nes jei bus palikta nuostata, kad visi 14 metų sulaukę globotiniai turi teisę gauti grynųjų pinigų, įžūlesnieji pradės reikalauti to, kas jiems esą priklauso, ir išleis juos svaigalams. Taigi valstybės lėšos bus tuščiai iššvaistytos. Turėtų būti nustatyta speciali tvarka, kad būtų apsaugoti ir vaikų namų darbuotojai. Vaikų namų globotiniai savo teises išmano geriau nei kas nors kitas. Ir dabar būna, kai globotiniai apšaukia darbuotojus. Jei, pavyzdžiui, paprašoma išsiplauti kojines, atkertama, esą už ką tu algą gauni, jei negali manęs aptarnauti”, – pasakojo V. Petraitienė.
Beje, V. Petraitienė sakė ir dabar taikanti tokią skatinimo sistemą. Pavyzdžiui, Kalėdų proga devyniolikai „Smiltelės” globotinių už gerą elgesį ir mokymąsi buvo paskirtos premijos nuo 30 iki 50 litų iš rėmėjų lėšų. Taip pat vaikams buvo skirta po 10 litų, kad jie nejaustų diskomforto ir turėtų galimybę keistis su klasiokais kalėdinėmis dovanomis.
Nustemba, kaip brangu
V. Petraitienės nuomonę palaikė ir vaikų globos namų „Danė” direktorė Ramutė Girinskienė. Pasak jos, globotiniams būtina suteikti galimybę patiems išmokti disponuoti turimomis lėšomis, nes vėliau jiems pradėjus gyventi savarankišką gyvenimą nebebus laiko mokytis. Tačiau pinigų išdavimą reikėtų labai protingai kontroliuoti.
Direktorė pasakojo, kad praėjusiais metais kiekvienai vaikų namuose esančiai šeimynai, kurioje gyvena iki 12 vaikų, skyrė po 300 litų grynųjų pinigų. Kiekvienos šeimynos vaikai kartu su auklėtoja galėjo patys spręsti, kur tuos pinigus panaudoti, pavyzdžiui, ar pirkti šlepetes svečiams, ar sau sportinius batelius.
„Be to, savaitgaliais vaikų namuose skelbiamos savarankiškos mitybos dienos, kai vaikai maitinasi ne valgykloje, o, gavę maisto produktų, gaminasi patys. Kartais sugalvojame ne duoti maisto produktus, o kiekvieno vaiko maitinimui skirtus pinigus atiduoti patiems vaikams, kad jie galėtų nuvykti į maisto parduotuvę ir nusipirkti ko jiems norisi. Paprastai grįžę iš parduotuvės vaikai būna nustebę, kaip viskas brangiai kainuoja ir už 8 litus 50 centų, kurie yra skiriami kiekvieno vaiko dienos maistui, beveik nieko neįmanoma įsigyti”, – pasakojo R. Girinskienė.
Globos namų „Rytas” direktorė Regina Milašienė svarstė, kad grynųjų pinigų reikia ne tik vyresniesiems, bet ir mažiesiems be tėvų globos likusiems vaikams. Esą dabar, kai aplinkui gausu įvairių prekybos centrų, mažesnieji sunkiausiai atsispiria pagundai ką nors nugvelbti.
„Juk mūsų vaikai nėra izoliuoti, jie vaikšto ten pat, kur ir šeimose gyvenantys vaikai. Jiems tikrai drasko širdelę, kai į prekybos centrą gali nueiti tik kaip į muziejų”, – sakė R. Milašienė.
Edita Užkuraitė