Europos Sąjungos lyderiams susitarimas dėl perspektyvinio 2007-2013 metų biudžeto sustabdė rūškanas ES ateities prognozes. Daugumoje komentarų juntamas bent jau laikinas palengvėjimas.
Sausio 18 dieną Europos Parlamentas (EP) atmetė susitarimą. Jam nepritarė socialistai, liberalai ir didesnioji dalis didžiosios – konservatorių – frakcijos.
Argumentai banalūs…
Argumentai banalūs – reikalaujama palikti tokias išlaidas, kurios buvo anksčiau numatytos – t. y. 975 mlrd. eurų. Tiesiog išsiplėtusiai ES reikia tiek ir baigta.
Pagal pasiektą susitarimą biudžetą dabar sudarytų 862 mlrd. eurų – 13 mlrd. eurų daugiau negu siūlė britai, kai žlugo pirmas jo svarstymas. Lietuvai per septynerius metus teks daugiau nei 36 mlrd. eurų. Mūsų valstybė kasmet gaus 56 proc. lėšų daugiau, negu jai vidutiniškai buvo skiriama 2004-2006 metų laikotarpiu.
Siekiant susitarimo daugiausia dėmesio skirta vadinamajam „britų
čekiui” – grąžinamų Jungtinės Karalystės įmokų į ES biudžetą daliai. Vis pabrėžiama, kad susitarimas įvyko Didžiajai Britanijai padarius nuolaidų. Tai tarsi šios šalies diplomatijos laimėjimas – jai pirmininkaujant ir pavyko pasiekti šį tikslą. Be to, paskutinės akimirkos nuolaidos sušvelnino nepatenkintųjų kritiką.
Kita vertus, atkakli ir principinga britų pozicija dėl biudžeto išlaidų struktūros reformų bent jau išprovokavo seniai turėjusius įvykti šio klausimo svarstymus. Kaina, kurią Tony Blairo vyriausybei teks sumokėti namuose, paaiškės vėliau. Opozicija ir spauda jau kaltina ją „nužygiavus mylias, kai Prancūzijos pozicija pasistūmėjo tik per centimetrą”.
Pažymėtina, kad Prancūzija išties tesutiko apsvarstyti šį klausimą vėliau – po 2008-ųjų. Taigi klausimas – ar keisis ir kaip keisis agrarinė (pirmiausia Prancūzijai naudinga) ES biudžeto specifika – lieka atviras.
Pasiektas susitarimas neabejotinai patvirtino (bent šiuo metu) naujosios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kaip solidarios ir palankios Rytų Europai politikės reputaciją. Paskutinis jos gestas – 100 mln. eurų naujosioms ES narėms – neliko neįvertintas net ypač „godžios” Lenkijos politikų.
Susitarus dėl biudžeto liko neišspręsti dar keli esminiai klausimai.
Tai jau minėtas ES biudžeto specifikos klausimas. ES senbuvės ateityje nelinkusios mokėti daugiau. Tiesa, skirtingos šalys skirtingai žvelgia į įvairių sričių finansavimą. Jungtinė
Karalystė nelinkusi keliauti senojoje ES populiariu „gerovės valstybės” keliu ir laiko šį modelį socialistine nesąmone. Prancūzams ir skandinavams britų kapitalizmas atrodo laukinis.
O „jaunoji” Europa finansiškai neišgali kurti gerovės valstybę. Be to, šių šalių neretai korumpuotas ir savanaudis politinis elitas yra linkęs veikiau išmušinėti kuo daugiau „dykų” pinigų, nei prisidėti prie ES finansų ir verslo aplinkos sutvarkymo taip, kad jis būtų patogesnis visiems šių šalių piliečiams.
Parlamento sprendimas rodo šios institucijos siekį didinti savo vaidmenį. Ateityje diskusijos dėl jo tik aštrės. Britai tam jau pasitarnavo. Būtent derybų Europos Parlamentas, regis, ir siekė. Šiandien kaip tik ir derėsis EP pirmininkas, ES Komisijos pirmininkas ir pirmininkaujančios Austrijos kancleris.
Tačiau kertinis probleminis klausimas lieka plėtra. Ji nesibaigė, bet jos tąsa priklauso nuo to, kaip Senojo žemyno politikai ir visuomenės norės bei supras poreikį dalytis pinigais ir atsiverti tiems, kurie nori prie jų prisidėti. Turkijos ir Balkanų temos yra sunkios finansiškai ir komplikuotos ideologiškai (ksenofobija turi gilias šaknis).
Mažai kas prieštarautų britams, kad didesnė plėtra – tai daugiau galios ir dinamikos. Vis dėlto minėtoms problemoms įveikti reikėtų didelio geranoriškumo, energijos ir gal net didelės sėkmės.
Tomas ČYVAS, apžvalgininkas