Lietuvos uostininkai, naftininkai bei aplinkosaugininkai neigia Rusijos gamtinių išteklių ministerijos kaltinimus neva mūsų šalies naftos terminalai pažeidžia Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvenciją.
Kartu Lietuvos aplinkos ministerija tikisi pasinaudoti šiomis nepagrįstomis rusų pretenzijomis ir pagaliau pasiekti, kad kaimynai pasirašytų tarpvalstybinius aplinkosauginius susitarimus.
Kaltinimų lavina
Vakar informacinės agentūros pranešė, kad AB „Klaipėdos nafta” ir „Mažeikių naftos” Būtingės naftos terminalus apžiūrėję Rusijos ekspertai nustatė, jog šie terminalai nepriima laivų atliekų iš aptarnaujamų tanklaivių arba už tai ima papildomą mokestį. Tai esą prieštarauja Baltijos jūros aplinkos apsaugos (Helsinkio) konvencijai ir gali paskatinti laivus prieš atvykstant į uostą išpilti balastinius vandenis.
„Be to, krovos metu prie tanklaivių nestatomos specialios užtvaros – bonai, – teigia Rusijos gamtinių išteklių ministerija. – Kiekvienas iš minėtų terminalų turi tik 500 metrų bonų, o to nepakanka siekiant šalia terminalų užtikrinti ekologinį saugumą”.
Rusijos Federacijos gamtinių išteklių viceministras Valentinas Stepankovas taip pat pabrėžė, kad neva šiuo metu Rusija informaciją apie avarijas Lietuvai priklausančioje Baltijos akvatorijos dalyje gauna ne iš oficialių šaltinių, o iš žiniasklaidos.
„Viskas – netiesa”
Lietuvos aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktoriaus pavaduotojas Raimondas Sakalauskas „Vakarų ekspresui” patvirtino, kad ministerija artimiausiu metu Rusijos kolegoms pateiks oficialų pranešimą.
„Visa tai, ką sako Rusijos ministerija, yra absoliuti netiesa. Tačiau, toks jų tariamas susirūpinimas mus netgi džiugina. Galbūt pagaliau pajudės reikalai ir bus pasirašytas tarpvalstybinis susitarimas dėl Baltijos jūros taršos prevencijos. Iki šiol Rusijos pusė teigė, jog toks susitarimas yra nereikalingas. Atsiranda pretekstas spausti šią šalį ratifikuoti ir tarpvalstybinę poveikio aplinkai vertinimo konvenciją”, – sakė R. Sakalauskas.
Anot „Mažeikių naftos” Komunikacijos skyriaus viršininko Giedriaus Karsoko, rusų protestai dėl to, kad Būtingės terminale iš tanklaivių nėra priimamos atliekos, yra daugiau nei keisti.
„Būtingė nėra uostas. Į šį terminalą tanklaiviai turi atplaukti su švariu balastu. Tokia informacija yra oficialiuose dokumentuose, pateikiamuose tanklaivių savininkams”, – sako G. Karsokas.
Jam antrina ir R. Sakalauskas. Pastarojo teigimu, Europos Komisija yra pateikusi išaiškinimą, kad tokia tanklaivių aptarnavimo tvarka Būtingėje yra logiška ir itin saugi. Tanklaivių atliekų kontrolė yra vykdoma uoste, kuriame apsilanko laivas iki atplaukdamas į Būtingę, ir kitame uoste, į kurį jis užsuka atsišvartavęs nuo Būtingės plūduro. Taip, anot R. Sakalausko, užtikrinama, kad atliekos iš tanklaivio nebūtų išpilamos į jūrą.
Abiem pašnekovams keisti atrodo ir Rusijos kaltinimai dėl neva nepakankamo bonų kiekio.
„Jei terminale neužtektų boninių užtvarų, atitinkamos institucijos nebūtų patvirtinusios avarijų likvidavimo plano. Be to, pernai rugsėjį Būtingėje lankėsi Rusijos aplinkos ministerijos ir šios šalies „Greenpeace” organizacijos atstovai. Jie neturėjo jokių pretenzijų”, – sako G. Karsokas.
Anot R. Sakalausko, Būtingėje įvykusios avarijos likvidavo darbai įrodė, kad terminalas turi pakankamai tam skirtų priemonių bei tinkamai organizuoja tokio pobūdžio darbus.
„Didžiausia nesąmonė”
AB „Klaipėdos nafta” generalinis direktorius Jurgis Aušra ir šios bendrovės gamybos direktorius Gediminas Vitkauskas rusų pretenzijas vadina didžiausia nesąmone.
„Mes priimame balastinius vandenis iš visų į uostą atplaukiančių laivų, nes vieninteliai tarp Baltijos šalių uostų turime biologinius valymo įrenginius. Jie balastinius vandenis išvalo pagal Europos Sąjungos standartus. Mokesčiai už šią paslaugą priklauso nuo to, kokio užterštumo balastiniais vandenimis nori atsikratyti laivas. Kurgi pasaulyje tokia paslauga teikiama nemokamai?” – rusų pretenzijomis stebėjosi J. Aušra.
G. Vitkauskui nemažiau keisti atrodo Rusijos ministerijos priekaištai dėl bonų.
„Bendrovė turi 250 metrų ilgio bonų. Be to, dar esame sudarę sutartį su Uosto priežiūros ir gebėjimo tarnyba, kuri šių specialių užtvarų turi tūkstančius metrų, o jos laivai budi ištisą parą bei gali per kelias minutes atvykti prie „Klaipėdos naftos” nuomojamų krantinių. Nesuprantamas yra ir rusų reikalavimas vykdant krovos darbus tanklaivius apjuosti bonomis. Mūsų uoste juk gausų jūrinių srovių, kurios suplaktų, sudraskytų bonus”, – sakė gamybos direktorius.
Martynas Vainorius