Ši žiema tapo tikru išbandymu į Klaipėdą iš egzotiškų kraštų dirbti ar studijuoti atvykusiems užsieniečiams.
Svetimšaliai vienbalsiai tvirtina tokių šalčių gyvenime dar neregėję. „Tikiuosi, kad išgyvensiu…” – „Vakarų ekspresui” sakė studentas iš Afrikos Embrousas (Embrose).
Į pasiūlymą nusifotografuoti lauke nuo praėjusio rudens Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje studijuojantis 27 metų Embrousas sureagavo šitaip: „Na, gerai, bet turiu apsirengti”. Tačiau net ir apsivilkęs šiltą striukę afrikietis lauke jautėsi nejaukiai. Studentė iš Uzbekistano 28-erių Feruza ragino mūsų fotografą paskubėti: „Man šalta!”
Kaip šaldiklyje
Kai prieš keletą dienų smarkiai atšalo, Embrousas prisipažįsta apstulbęs: „Čia neapsakomai šalta. Taip šalta man dar niekada nebuvo. Panašiai jausdavau nebent tada, kai savo namuose atidarydavau šaldiklį…” – emocingai pasakojo studentas iš Ganos.
„Kai rudenį atvažiavau į Klaipėdą, jau tada buvo vėsu. Bet kiekvieną dieną buvo vis vėsiau ir vėsiau”, – pridūrė vaikinas.
Anot afrikiečio, jo šalyje ketvirtadienį buvo 24 laipsniai šilumos. „Reikia tikėtis, kad sugebėsiu ištverti, kad nenumirsiu”, – šyptelėjo Embrousas.
Jis prisipažino, jog stengiasi kuo mažiau būti lauke. Jei tik galėtų, ko gero, visai niekur neitų. „Negaliu būti lauke per tokį šaltį. Kai tik šiandien grįšiu iš paskaitų namo, daugiau niekur nebeisiu. Na, nebent į prekybos centrą maisto nusipirkti.
Aš pasibaisėjęs žiūriu, kaip pas jus žmonės mėtosi iš sniego gniūžčių… Matyt, čia vis tie kultūrų skirtumai”, – juokėsi Embrousas.
Saugodamasis nuo šalčio studentas rengiasi kaip galėdamas šilčiau. „Kaip tik pritrūkau drabužių – tų, kuriuos buvau atsivežęs, man neužteko, todėl paprašiau Vokietijoje gyvenančio brolio, kad man atsiųstų, – pasakojo pašnekovas. – Laimei, kol kas nesergu. Gal dėl to, kad labai saugau savo kaklą.”
Embrousas yra girdėjęs apie sveikuolius, kurie netgi žiemą jūroje maudosi. Tačiau jis teigė tvirtai galįs pasakyti – tai tikrai ne jam: „Man patinka tik karštas vanduo.”
Lietuviškas klimatas – arčiau širdies
Iš Uzbekistano sostinės Taškento atvykusią Feruzą lietuviška žiema taip pat nustebino. Mergina pasakojo, kad jos šalyje žiemos labai šiltos, o vasarą tenka kęsti alinantį karštį.
„Jei pas mus būna 5 laipsniai šalčio, tai jau sakome, kad žiema šalta. Sniego jei ir iškrenta, tai jis greitai nutirpsta. Tiesa, keista, bet šiemet iškrito daugiau sniego nei įprasta, regis, iki penkių centimetrų. Bet mūsų žiemos labai trumpos, jau vasarį oro temperatūra sušyla iki 10-12 laipsnių šilumos. O štai vasaros kokios karštos… Praėjusią vasarą buvo 52 laipsniai karščio! Aš vos nenumiriau. Man sunku pakelti tokį karštį”, – kalbėjo Feruza, Klaipėdoje gyvenanti jau dvejus metus.
Teologijos ir psichologijos studentė tvirtino, kad Lietuvos klimatas jai priimtinesnis nei gimtosios šalies.
„Tiesa, aš nekenčiu kepurių, o čia esu tiesiog priversta ją nešioti, – juokėsi ji. – Kad nesušalčiau, labai dažnai geriu karštą arbatą. Iš karto išgeriu po du puodelius. Bet ne kokios atvėsusios, o iš tikrųjų karštos. Ir, žinoma, apsirengiu du megztinius…”
Apsimauna penkias kelnes
Teatro aikštėje įsikūrusio restorano virtuvėje dirbantiems kinams šalčius iškęsti kiek lengviau nei kitiems.
„Mūsų kinai yra atvykę iš šiaurės rytų Kinijos, ten žiemos labai šaltos, o vasaros – labai karštos. Tad jiems mūsų šalčiai nebaisūs, jie žino, ką reikia daryti, kad nesušaltų. Pastebėjau, kad nesvarbu, ar lauke 5, ar 25 laipsniai šalčio, jie vis tiek užsivelka penkerias kelnes…” – apie savo kolegas kitataučius pasakojo restorano padavėjas Darius.
Indijos pilietis Sudhiras Sharma, Klaipėdoje einantis įmonės „Orion Global Pet” viceprezidento pareigas, sakė, kad šalčiai kiek sutrikdė jo kompanijos darbą.
„Tokių šalčių dar nebuvau matęs. Tačiau aš į Lietuvą atvykau 2004 metais iš Kanados, tad jūsų šalčiai manęs neišgąsdino. Kiek sunkiau mano kolegoms, kurie atvažiavo iš Indonezijos, Tailando. Jiems tai tikrai šalta”, – pastebi Sudhiras.
Vadovo minimi svetimšaliai guodžiasi apsirengiantys kuo daugiau drabužių, bet vis tiek šąlantys.
O štai ponas Sudhiras sugeba išvengti net slogos. Tiesa, tvirtina nieko ypatingo nedarantis. Tiesiog moka save pasaugoti. „Nesu sirgęs jau pastaruosius dešimt metų. Net jei ir pajuntu peršalimo simptomus, ignoruoju ligą, stengiuosi nepasiduoti”, – sakė indas.
H. Šalčiui šaltis nebaisus
„Vakarų ekspresas” pakalbino ir klaipėdietį, kurio pavardė šiomis dienomis skamba itin dažnai.
Ponas Henrikas Šaltis, paklaustas, ar jam su tokia pavarde lengviau iškęsti žiemos speigus, juokėsi: „Galbūt, galbūt… Bet vis tiek aš turiu kailinukus, šiltai apsirengiu ir man tas šaltis nebaisus”, – sakė 60 metų vyriškis.
H. Šaltis jau bemaž dvidešimtį metų dirba laikrodžių taisykloje – nusekė tėvo pėdomis, kuris taip pat vertėsi šiuo amatu.
Ar yra daugiau uostamiestyje Šalčių, ponas Henrikas sakė nežinąs, bet, regis, kažkur girdėjęs tokią pavardę, ir tai nebuvo jo giminaitis.
Nors nemažai miestelėnų tokius orus keiksnoja, H. Šalčiui minusinė temperatūra jokių problemų nesudaro. „Labai gerai jaučiuosi – jau geriau tegu būna šalta, negu karšta, – sakė H. Šaltis. – Nemėgstu didelių karščių. Oi, ne, degintis į pliažą vasarą nuvažiuoju labai retai. Bet štai mano žmonai, Šaltienei, tai netgi labai patinka…”
Vis dėlto pašnekovas tvirtino, kad taip šalta jau seniai nebuvo: „Tokia žema temperatūra turbūt dar tada, kai mokykloje mokiausi, paskutinį kartą buvo”.
H. Šaltis pasakojo, kad atšalus orams jo taisykloje klientų nei sumažėjo, nei padaugėjo. „20 laipsnių dar nėra toks šaltis, kad laikrodžiai imtų labiau gesti”, – sakė jis.
Savo pavarde ponas Henrikas labai patenkintas – į jokią kitą neiškeistų. „Būna, kad ir Seneliu Šalčiu mane pavadina. Štai sykį pro mano taisyklą ėjo moteris su mažu vaiku. Ji, matyt, žinojo, kokia mano pavardė, nes vaikui paaiškino: „Čia gyvena Senis Šaltis”, – juokėsi klaipėdietis.
Giedrė Petkevičiūtė