Dažnas kaimo keliukais važinėjęs vairuotojas yra susidūręs su vaiduoklį primenančiu automobiliu: be daugelio apdailos detalių, gerokai parūdijęs, sumontuotas lyg iš kelių skirtingų spalvų kėbulų, dažnai vairuojamas neblaivaus, taisyklių nepaisančio vairuotojo.
Gerai, jei pasiseka išvengti susidūrimo su tokiu automobiliu. Jeigu ne, laukia bėdos. Kaltininkas dažniausiai meta mašiną ir pabėga.
Vos pradėję aiškintis, sužinosite, kad tikrasis automobilio savininkas jau seniai atidavė šį automobilį į laužyną, tiesa, pamiršęs jį išregistruoti. Patyrinėję atidžiau šios mašinos istoriją, galbūt sužinosite daugiau – laužyno darbuotojai ją kiek brangiau nei patys pirko iš šeimininko pardavė kitam žmogui. Dokumentai, aišku, tokiu atveju netvarkomi, šeimininkas formaliai tebėra žmogus, mašiną atidavęs laužynui.
Kiekvienas reiškinys turi priežastis ir pasekmes, pliusus ir minusus. Pabandykime suskaičiuoti, kas kam naudinga.
Laužyno vyrams naudinga (nors ir nelegalu) nupirkti neišregistruotą automobilį už porą šimtų litų ir parduoti jį dvigubai brangiau. Greiti pinigai verčia nusižengti taisyklėms, draudžiančioms supirkti neišregistruotus automobilius.
Automobilių šeimininkai atsikrato mašinų, nes gauna pažadą, jog laužyno darbuotojai atliks formalumus už juos. Kai kurie vairuotojai nė nežino tvarkos, kaip teisingai atsikratyti nebereikalingos mašinos.
Klaipėdietis Kazys prieš du mėnesius patikėjo laužyno darbuotoju, kuris žadėjo viską padaryti už jį ir netrukus atvežti mašinos valstybinius numerius galutiniam išregistravimui. To žmogaus Kazys tebelaukia ir šiandien.
Dar viena kategorija vairuotojų, kurie prieš dešimtmetį patys pirko automobilį, bet tada jo neperregistravo savo vardu, o važinėjo su įgaliojimu. Jau daug metų Lietuvoje įgaliojimų nėra. Išregistruojant tokią mašiną tektų ieškoti buvusio šeimininko. Kad nereikėtų vargti, mašina tiesiog atiduodama laužynui.
Nusipirkęs tokį neišregistruotą automobilį, naujasis jo šeimininkas važinėja be jokios baimės. Sudaužęs tiesiog numeta įvykio vietoje, nė kiek nebijodamas, kad bus apkaltintas. Važinėja kaip nori, nepaiso jokių taisyklių, nesirūpina technine apžiūra, draudimu, o sudaužęs vieną, perka kitą.
Jeigu avarijos liudytojų nėra, įrodyti, kas yra kaltininkas, beveik neįmanoma.
Labiausiai tokioje situacijoje nukenčia susidūręs su tokia mašina vairuotojas ar pėsčiasis.
Ne visos draudimo kompanijos, apdraudžiančios vairuotojus privalomuoju civiliniu draudimu, atlygina kitos mašinos padarytą žalą, jeigu kaltininkas nebuvo apsidraudęs arba liko nenustatytas. O jeigu ir atlygina, draudimo kompanijai gali nepasisekti išsireikalauti iš tokio vairuotojo pinigų.
Nemalonumai laukia ir ankstesniojo neišregistruoto automobilio savininko. Jam teks bendrauti su pareigūnais, įtikinėti, kad vairavo tikrai ne jis. Laimingas tas, kurio žodžiais policininkai patikės. Jeigu ne, gali tekti atsakyti už svetimas nuodėmes arba sumokėti baudą už tai, kad nepaisė automobilio išregistravimo taisyklių.
Pareigūnai tikina, kad tokia anarchija kilo tada, kai buvo panaikinti įgaliojimai vairuoti svetimą automobilį.
Daiva Janauskaitė