Vakar Maskvoje baigėsi dvi dienas vykęs ketvirtasis Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje Jungtinės komisijos posėdis. Jo metu, kaip ir per ankstesnius posėdžius, daugiausia dėmesio buvo skirta, kaip sakė šios Komisijos Lietuvos grupės vadovas, Aplinkos ministerijos sekretorius dr. Aleksandras Spruogis, Baltijos jūros apsaugai nuo taršos. Rusijos grupei vadovauja RF gamtos išteklių ministro pavaduotojas Valentinas Stepankovas.
Pirmasis Komisijos, sudarytos pagal abiejų šalių vyriausybių 1999 m. pasirašytą susitarimą bendradarbiauti aplinkos apsaugos srityje, posėdis turėjo įvykti 2000 metais, tačiau jį pavyko sukviesti tik po atkaklių mūsų šalies pastangų 2004 m. balandį Vilniuje. Antrasis posėdis buvo surengtas Maskvoje tų pačių metų lapkritį, trečiasis – 2005 m. birželį Vilniuje. Vienas svarbiausių per šiuos posėdžius svarstytų klausimų – naftos gavybos telkinyje D-6 Baltijos jūroje ekologinis saugumas ir jūros apsauga nuo esamos bei galimos taršos.
Per ketvirtąjį posėdį Lietuvos ir Rusijos atstovai aptarė savo šalių pozicijas dėl galimybių pasirašyti tarpvyriausybinį abiejų valstybių susitarimą jūros apsaugos srityje. Tokį susitarimą dėl jūros taršos prevencijos ir likvidavimo priemonių taikymo bei žalos atlyginimo Lietuva pasiūlė pasirašyti dar 2003 metais ir oficialiai pateikė jo projektą. Todėl posėdžio metu mūsų šalies atstovai pasiūlė inicijuoti oficialias tarpvyriausybines derybas ir sudaryti specialią derybų grupę. Abiejų šalių delegacijos susitarė papildomai konsultuotis ir įvertinti, ar galima, nepasirašius minėtojo tarpvyriausybinio susitarimo, pradėti įgyvendinti Veiksmų Baltijos jūros taršos atvejais planą, kurio projektą parengė bendra Lietuvos ir Rusijos ekspertų darbo grupė.
Kitas svarstytas posėdžio darbotvarkės klausimas – naftos verslovės telkinyje D-6 poveikio Kuršių nerijai poprojektinio vertinimo eiga. Šis vertinimas turi vykti pagal prieš metus Komisijos patvirtintą planą. Lietuvos ir Rusijos delegacijos sutarė, kad abiejų šalių ekspertai bendrą vertinimo ataskaitos projektą turi parengti iki š. m. gegužės 1 dienos. Komisijos nariai, aptarę, kaip vyksta abiejų valstybių vykdoma bendra Baltijos jūros ir Kuršių marių stebėsenos programa, nutarė ją toliau tęsti.
Per posėdį Rusijos atstovai pateikė klausimus, kurių kilo jų ekspertų grupei, aplankiusiai Būtingės naftos terminalą ir Klaipėdos uostą, bei išsakė nuomonę, kad šiuose objektuose tariamai pažeisti kai kurie tarptautiniai susitarimai. Lietuvos delegacija patikino Rusijos atstovus, kad jokių pažeidimų nėra ir kad artimiausiu metu pateiks išsamią informaciją Rusijos susirūpinimą sukėlusiais klausimais. Rusijos susidomėjimas Lietuvos potencialios taršos objektais rodo, Aleksandro Spruogio nuomone, kad kaimynai pradėjo aktyviau domėtis Baltijos jūros taršos prevencijos klausimais, ir šis faktas džiugina. „Aplinkos ministerija tikisi, – sako Lietuvos delegacijos vadovas, – kad šis Rusijos susidomėjimas neatslūgs ir kad pasikeis jos nuostata neįtraukti į abiejų valstybių tarpvyriausybinio susitarimo projektą taršos prevencijos bei žalos kompensavimo klausimų, taip pat paskatins Rusiją pagaliau ratifikuoti Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste”. Pastarieji dokumentai ne tik leistų abiem valstybėms aktyviau bendradarbiauti vertinant galimą pavojingų objektų poveikį aplinkai ir užkertant kelią taršai, bet ir išvengti visai nepagrįstų priekaištų.
Posėdžio metu mūsų delegacija paprašė Rusijos atstovų suteikti informacijos apie Sovetsko ir Nemano celiuliozės kombinatų išmetamų teršalų kiekius. Šie kombinatai didina gamybos apimtis ir vis dar nevalytas nuotekas išleidžia tiesiai į Nemuną. Ir jų, ir pačių Sovetsko bei Nemano miestų išleidžiamos nuotekos daro neabejotiną neigiamą poveikį Nemuno žemupiui ir Kuršių marioms. Tai labai trukdo Lietuvos pastangoms gerinti šių vandens telkinių būklę. Per pastarąjį dešimtmetį mūsų šaliai pavyko milžiniškų investicijų ir kitų priemonių dėka apie 10 kartų sumažinti Nemuno baseino taršą. Lietuvos ir Rusijos atstovai sutarė, kad būtina bendradarbiauti sprendžiant ne tik Sovetsko ir Nemano, bet ir kitas Kuršių marių apsaugos problemas. Nuspręsta kitame Komisijos posėdyje apsikeisti informacija apie Kuršių marių taršą bei aptarti galimus bendrus veiksmus jos būklei gerinti.