Sveikatą ardantį triukšmą miestuose sukelia automobilių apsaugos signalizacijos
Lietuvoje jau daugelyje automobilių įrengta garso signalizacija. Specialistų nuomone, tokios priemonės mažai padeda apsisaugoti nuo vagių, bet vis tiek populiarėja, nes įrengti tam tikrą apsaugą reikalauja turto draudikai.
Abejotinas efektyvumas
Kaunietis Skirmantas Jakubauskas, pasiūlęs šią temą, piktinasi po buto langais stovinčiais, kuru ir varvančiais tepalais dvokiančiais kaimynų automobiliais. „Man, gyvenančiam pirmajame namo aukšte, beveik tragedija kas vakarą ir net naktį, o ypač – vasarą, klausytis automobilių signalizacijų „koncerto”. Labai atgrasu klausytis monotoniškų, iki kaulo smegenų pasikartojančių garsų. Kada Lietuvoje ir šiuo požiūriu bus įvesta tvarka? Ne kartą kreipiausi į policiją, bet jie nieko nepadėjo. Žinau atvejį, kai Kaune be priežiūros kieme palikto automobilio signalizacija kaukė net keletą parų – kol išsieikvojo akumuliatorius”, – pasakojo S.Jakubauskas.
Vilniuje buvo padarytas eksperimentas: sutarus su šeimininku, mėginta įsilaužti į signalizuojančią mašiną. Ilgai spardė ratus, vaikščiojo aplinkui, kol pagaliau atidarė dureles ir ėmė knebinėtis prie uždegimo spynelės. Visąlaik daugiabučių kieme, kuris sudarė savotišką šulinį ir dar labiau stiprino garsą, plyšojo signalizacija. Beliko tik stebėtis gyventojų kantrumu, nes nė vienas (bent viešai) nedirstelėjo pro langą, nepasiteiravo, kas darosi, apie įžūlią „vagystę” nepaskambino policijai, neapmėtė supuvusiais pomidorais, neliejo vandeniu ar pan. Iš to galima daryti išvadą, kad praeiviai, namo kaimynai ir net patys automobilių savininkai į „signalizuojantį” automobilį nekreipia dėmesio. Tokia priemonė lieka tik patogiu transporto atrakinimu ir užrakinimu.
Apie signalizacijos beprasmiškumą jau kuriami anekdotai. Įžūlūs vagys ilgai spardo pypsintį automobilį. Pagaliau suplukęs, pakeltas iš miego, atbėga savininkas, o jam sako: „Biče”, kiek galima laukti? Greičiau raktelius duok!”
Policija – bejėgė
Profesionalūs vagys seniai „perkandę” tradicines garsinės apsaugos priemones, todėl pritaikę tam tikrą schemą gal net per keliolika sekundžių sugebės užvesti nusižiūrėto pavogti automobilio variklį. Todėl racionalų grūdą turi tvirtinimai, kad signalizaciją vertėtų paprašyti įrengti individualiai dirbančių meistrų. Tokia būtų ne pagal standartinę schemą – vagys profesionalai nesugebėtų greitai „perkąsti”. Tačiau garažų „auksarankiai” „pypsiukus” dažniausiai įrengia gana prastai, todėl tokie pasiduoda menkiausiai garso invazijai. Sakoma, kad net salone pasilikęs uodas gali sužadinti daviklius ir sukelti melagingą pavojaus signalą. O jaunikaičiai, kurie dėl kriokiančio garso mėgsta važinėti specialiai prakaltais duslintuvais, kartais susigalvoja „pramogą”: važiuoja naktį pro apsaugai įjungtus automobilius, spaudžia greičio pedalą ir taip patikrina signalizacijos kokybę – palieka virtinę „koncertuojančių” mašinų. Tik brangi sistema sugeba „suprasti” apgaulę, todėl išvengia klaidingo pavojaus.
Daugiau kalbėjome apie automobilininkus, kurie suinteresuoti savo turto apsauga, bet yra nemaža dalis žmonijos, kuri, anot satyros klasikų Ilfo ir Petrovo, sudaro pėsčiąją žmonijos pusę. Kodėl jie turi kentėti šį, kasmet vis didėjantį pragarišką triukšmą? Dėl bendrabūvio taisyklių pažeidimo naivus pilietis pasiūlys kreiptis į policiją. Tačiau viešosios policijos pareigūnai tvirtina, kad jie negali, o tiksliau, neturi teisės nutildyti beviltiškai kaukiančios signalizacijos. Ypač jeigu automobilis stovi leistinoje vietoje. Atvykę gali užsirašyti valstybinį numerį, pagal kurį sužinos, kas jo šeimininkas. Tokiu atveju, galėtų prižadinti giliai miegantį žmogų ir įsakyti nutildyti triukšmą. Tačiau automobilis gali būti pasiskolintas, ar eksploatuojamas pagal panaudą. Vis daugiau pasitaiko atvejų, kai šeimininkai, likimo valiai palikę savo turtą, uždarbiauja kažkur užsienyje. Tačiau jeigu automobilis triukšmadarys paliktas neleistinoje vietoje, trukdo eismui, tada jį galima nuvilkti į saugojimo aikštelę. Ramybės drumstėjo šeimininką dar galima įspėti arba nubausti kelių dešimčių litų bauda.
Spygauti jau uždrausta
Kova su šiais triukšmo kėlėjais jau panašėja į kovą su vėjo malūnais. Nematydami kitokios išeities, žmonės nenori dar labiau gadintis nervų, todėl visomis jėgomis stengiasi į tai nekreipti dėmesio. Nors, sutikite, vasarą, kai atidaryti langai, susivaldyti nuo pykčio tikrai nelengva.
Dabar dauguma automobilių visą laiką stovi po atviru dangumi, nes nėra tiek pastatyta garažų. Tačiau atsiranda tingių žmonių, kurie nenori vakarais savo „žirgą” kažkur toliau varyti į „arklides”, nes, radę bent mažiausią plyšelį, stato prie pat savo namo. Suprantama, jeigu didesnė dalis būtų uždaryta garažuose, tada ir garsinės signalizacijos nereikėtų.
Specialistai jau senokai tvirtina, kad ir šioje srityje netobuli mūsų įstatymai, kurie policijos patruliams suriša rankas. Tik pamėgink be savininko žinios išjungti signalizaciją, kitaip sakant, prisiliesti prie „šventos” nuosavybės – bematant atsidursi teisme arba kitokių nemalonumų turėsi. Turto neliečiamybės šalininkų šiais laikais ypač daug privisę. Kai kas siūlo radikalesnę išeitį – įstatymais uždrausti automobilių garsinę signalizaciją. Taip padaryta, pavyzdžiui, Vokietijoje, ir tokios problemos neliko.
Julius Lenčiauskas