Savaitgalį Palangoje trečią kartą bus rengiama šventė stintų garbei. Taip tikimasi viduržiemį į kurortą pritraukti daugiau svečių.
Žadantys dalyvauti šventėje žvejai mano, kad šalia naujovių neblogai būtų prisiminti ir senąsias pamario bei pajūrio gyventojų stintavimo tradicijas.
Lietuvai priklausantis pajūrio ir marių vandenų ruožas, palyginanti su Latvijos valdomis, beveik trigubai mažesnis, bet ir toje šimto kilometrų nesiekiančioje pajūrio ir pamario juostoje skyrėsi stintavimo tradicijos.
Senieji kuršiai, o į juos nusižiūrėję ir kiti pamario žvejai stintas į tinklus viliojo savaip. Į iškirstą eketę būdavo nuleidžiamas tinklas, paskui ilga lenta.
Vienas jos galas vandenyje, o kitas likdavo virš ledo. Prie likusio viršuje lentos galo dar pritaisomas skersinis. Įsitaiso žvejys prie tokio „įrenginio” ir, skersinį daužydamas pagaliu, ragina: „Stinta pūki, stinta pūki, lįsk į tinklą”. Nežinia, ar žvejo prašymą išgirdusios kvailos žuvys, ar iš smalsumo plaukdamos į sklindantį daužomo rąsto po vandeniu sukeltą vibravimą, bet į tinklus lįsdavo neblogai. Deja, tų senųjų žvejų, kurie prieš kelias dešimtis metų šitaip stintas viliojo, nebėra. Juos pamėgdžioja jaunesnės kartos žvejai arba šiaip meškeriotojai, žinantys senolių stintavimo ypatumus. Kai iš eketės tinklas būdavo išvelkamas ant ledo, jį suringuodavo į arkliuku, kurį kai kada atstodavo ir patys žvejai, pakinkytas roges ir laimikį partempdavo į krantą.
Viduržiemį miestas pakvipdavo agurkais
Apie 1969 metus mariose poledinė stintų žūklė tinklais buvo labai populiari. Tačiau jau veikė ir sovietinė tvarka: žvejams labiau rūpėjo ne kuo daugiau žuvų sukištais po ledu tinklais prigaudyti, bet laiku juos į krantą parvežti ir atiduoti laimikį sandėlininkui. Šis, žuvis pasvėręs, už kilogramą stintų skaičiuodavo uždarbį – po 28 kapeikas. Tačiau žuvų tuo laikotarpiu mariose, matyt, būta nemažai, nes vasario pradžioje šviežios stintos Herkaus Manto gatvėje buvo parduodamos tiesiai iš dėžių nuo lauko prekystalių. Neišlepintiems maisto produktų gausos klaipėdiečiams anuomet viduržiemį agurkais kvepiančios žuvys ir iš Maroko uostamiestį pasiekdavę apelsinai buvo skani prabanga.
Palangiškiai stintas „keselioja”
Visai kitaip stintas vilioja palangiškiai. Jūroje ledo nėra, tad specialų tinklą (žemaitiškai vadinamą kesele) primenantį įrėmintą akytą audinį su ilgu kotu viršuje žvejai nuo jūros tilto atramos nuleidžia į vandenį. Stintos tokiu būdu gaudomos tamsiu paros metu. Jos reaguoja ne tik į pagaliu daužomo rąsto vibravimą, bet ir į šviesą. Keselę nuleidus į jūros dugną, dar pašviečiama į jos vidų prožektoriumi. Pro šalį plaukiančios stintos pasuka į šviesos pluoštą ir patenka į tą tinklą. Jei žvejys jį suskubo laiku ištraukti – laimikis garantuotas.
Panašiai stintaujama pavasarį Rusnės saloje, Pakalnės upėje. Kai kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje stintos pasiekia Nemuno žiočių upes, prasideda jų nerštas ir žvejyba. Prityrę žvejai stintas žvejoja, kaip įprasta, tinklais, o paaugliai „keselioja”. Sutemus ant Pakalnės upės krantų užkuriami laužai, o meškeriotojai ant ilgų kotų pritvirtintais graibštais košia tamsoje sunkiai įžiūrimą upės vandenį. Laužų atšvaitai stintas vilioja arčiau kranto. Čia jas ir pasitinka su savo negudria įranga į upę su-bridę žuvautojai.
Laimikiai menkėja
Būdų prisivilioti stintas prityrę žvejai žino ir daugiau. Tačiau, jas pradėjus žvejoti jūros priekrantėje pramoniniu būdu, į marias, o ypač Nemuno deltos upes, viduržiemį agurkais kvepiančių žuvų neršti atplaukia vis mažiau.
Prieš trejus metus palangiškiai sugalvojo stintų šventę. Joje ne tik žuviene ir keptomis stintomis gardžiuojamasi. Rengiamos parodos, kuriose rodomi senųjų pajūrio žvejų įnagiai, tinklai, koncertuoja įvairūs ansambliai.
Nors ir kaip turistus viliotume į stintų šventę, žvejų laimikiai menkėja. Atitinkamai kyla ir kainos. Apie 1970 metus kilogramas stintų kainavo 30 kapeikų, prieš keletą metų – 4 litus. Dabar turguje už kilogramą tenka mokėti po 6,5 lito, o žvejų krašte, Šilutėje, – net septynetą litų.
Nepaisydami žiemiškų orų ir menkesnių stintų laimikių, žvejai tikina, kad rytoj Palangos svečiai galės paragauti ir keptų, ir vytintų stintų bei kitų pajūrio kraštui būdingų žuvų patiekalų.
Adelė Žičkuvienė