Nesikeičiant kritinei demografinei situacijai mirusiųjų miestai Lietuvoje auga sparčiau nei gyvųjų. Išeitys iš šios situacijos yra dvi – skatinti gimstamumą arba keisti mirusiųjų laidojimo papročius.
Didybės ir puikybės atsisakoma
„Tradicinių lietuviškų laidotuvių papročiai keičiasi”, – tvirtina Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos administracinės veiklos organizatorė, vilnietė Ilona Kriveliova ir šiai asociacijai priklausantis, indvidualiai ritualinių paslaugų įmonei vadovaujantis klaipėdietis Liudas Statkus.
„Per pastaruosius metus kardinaliai pasikeitė laidotuvių muzika. Anksčiau žmonės buvo laidojami su triūbomis. Dabar tokia triukšminga muzika laidotuvėse – pasitaiko labai retai. Žmonės mieliau užsako groti smuikininkus, kanklininkus”, – pastebėjo L. Statkus.
I. Kriveliova paminėjo, kad sostinėje jau pasitaiko atvejų, kai mirusysis neapkraunamas vainikais ir gėlėmis, o buvę jo bičiuliai ir kolegos sunkią valandą artimuosius paremia finansiškai.
Beje, panašų raštišką raginimą yra iškabinusios ir kai kurios ritualinių paslaugų įmonės uostamiestyje.
Klaipėdos kapinių priežiūros tarnybos vedėja Ina Kistenkienė taip pat pastebėjo keletą naujų tendencijų. „Žmonės vis dažniau renkasi mažesnius, kuklesnius antkapius, praeina didelių, išskirtinių paminklų mada. Be to, šią vasarą į mus kreipėsi daug žmonių, pageidaujančių, kad kas nors prižiūrėtų jų artimųjų kapus. Deja, mes tokių paslaugų neteikiame, tai yra ritualinių paslaugų verslu užsiimančių įmonių darbas”, – pasakojo I. Kistenkienė.
Pageidauja kremavimo
Visi pašnekovai vienbalsiai akcentavo, kad Lietuvoje sparčiai daugėja kremavimo (mirusiojo sudeginimo) paslaugų poreikis.
„Klaipėdos Lėbartų ar Joniškės kapinėse bent vienas laidotuves pamatę žmonės nenori, kad ir jie būtų taip palaidoti. Ir vienose, ir kitose kapinėse ta pati tragedija – labai daug šaltinių. Karstus praktiškai į vandenį nuleidžiame, nuskandiname lavonus, – pasakojo L. Statkus. – Šį vaizdą išvydę žmonės pakraupsta”.
L. Statkaus vadovaujama įmonė – vienintelė uostamiestyje skelbiasi teikianti kremavimo paslaugas. „Lietuvoje krematoriumo nėra, esame sudarę sutartį su Rygos krematoriumu. Ten vežame mirusiuosius ir parvežame jų pelenus”, – paaiškina L. Statkus.
2005 metais ši įmonė sulaukė 33 kremavimo užsakymų. L. Statkus įsitikinęs, kad ši tradicija dar labiau išpopuliarėtų, jei krematoriumas būtų Lietuvoje.
Svarsto metų metus
Krematoriumo statyba yra vienas iš prioritetinių Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos tikslų. Tačiau krematoriumo atsiradimą mūsų šalyje stabdo tai, jog nėra kremavimo įstatymo ir nėra bendro požiūrio, kur krematoriumas galėtų atsirasti.
Asociacijos valdybos pirmininkas Gintautas Gilys sakė, jog jau buvo iškelta krematoriumo statybos idėja Šiauliuose, tačiau idėjos įgyvendintojai paskaičiavo, jog vieno mirusiojo kremacija kainuotų apie 5-6 tūkst. litų, taigi neatlaikytų konkurencijos su šias paslaugas už 1300-2000 litų teikiančiomis Rygos firmomis. Krematoriumo statybai Kaune, prie naujųjų kapinių, nepritarta dėl blogai privažiuojamos, nepatogios vietos.
„Asociacijos iniciatyva šiuo metu yra rengiamas laidojimo įstatymo projektas. Manau, kad drauge su juo bus įstatymiškai reglamentuota ir kremcija. Kada tai įvyks – sunku pasakyti”, – kalbėjo ritualinių paslaugų verslo atstovas, kaunietis G. Gilys.
Klaipėdietis Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos narys Liudas Statkus šiuo klausimu išdėstė griežtesnę poziciją:
„Daugelyje Vakarų Europos valstybių yra krematoriumai. Yra ir įstatymai, reglamentuojantys jų veiklą. Reikia tik juos išsiversti, pritaikyti ir patvirtinti. Bet mūsų valstybėje kažkodėl kuriama tai, kas jau seniai sukurta ir taikoma. Bet kokį įstatymą Seimo komisijos svarsto metų metus. Kai reikia priimti sprendimą, pasikeičia valdžia – ir vėl pasaka iš pradžių”, – piktinosi biurokratiniu aparatu L. Statkus.
Pašnekovas turėjo priekaištų ir Klaipėdos miesto valdžiai: „Klaipėdos savivaldybė pažadėjo pastatyti kolumbariumą (sieną urnoms palaidoti) gal prieš trejus metus, bet iki šiol nemačiau nė plytos padėtos. Nesuprantu, kodėl taip delsiama. Sieną išmūryti dviejų dienų tereikia.
Keleto žuvusių jūrininkų pelenus artimieji išbarstė į jūrą. Kiti mūsų klientai laukia, kol Klaipėdos kapinėse bus pastatytas kolumbariumas ir laiko artimųjų pelenus namuose”, – pasakojo L. Statkus.
Kapinės plečiasi
Nuo praėjusių metų birželio 1 d. Lėbartų ir Joniškės kapines prižiūrinčios Savivaldybės įsteigtos Kapinių priežiūros tarnybos vedėja Ina Kistenkienė patikino, jog kolumbariumas tikrai bus. Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas Gintautas Gilys sakė, kad jis bus pirmasis šalyje.
„Kolumbariumas bus sumūrytas jau šių metų vasaros viduryje Lėbartų kapinėse, vienoje iš pagrindinio tako aikštelių. Kolumbariume bus apie 300 vietų urnoms”, – sakė I. Kistenkienė.
„Mano nuomone, kremacija ir laidojimas urnose yra pažanguiausias laidojimo būdas. Tikiuosi, kad ateityje jis dar labiau išpopuliarės ir šiuo metu plečiamos Lėbartų kapinės nebus greitai užlaidotos”, – išsakė savo požiūrį tarnautoja.
Pasak I. Kistenkienės, Klaipėdos miestui priklausančiose Lėbartų ir Joniškės kapinėse šiuo metu palaidojama daugiau kaip 1500 mirusiųjų per metus. Jau pradėta 45 ha plotą užimančių Lėbartų kapinių plėtra, po kurios mirusiųjų miestas išaugs dar 15 ha. Numatoma, kad ši teritorija bus užlaidota per 15-17 metų. 12 ha užimančių Joniškės kapinių plėtra nenumatyta.
Jurga Petronytė