Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo panaikinti centralizuotą administracinį žemės paskirties nustatymą, kuris esą yra nereikalingas gyventojų ir įmonių naudojimąsi žeme apsunkinantis biurokratinis apribojimas.
Verslininkai tokią instituto idėją vadina sveikintina. Priešingos nuomonės laikosi Nacionalinės žemės tarnyba.
Skatina korupciją
Anot tyrimą atlikusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Ugniaus Trumpos, naikinti centralizuotai nustatomą tikslinės žemės paskirtį galima jau vien dėl to, kad jos atliekamoms funkcijoms vykdyti visiškai užtektų savivaldybių kontroliuojamo detaliojo teritorijų planavimo. Tad atskira procedūra ir atskiras apskrities viršininko įsakymas dėl leidimo pakeisti žemės paskirtį yra perteklinis ir nebūtinas.
Instituto tyrime pabrėžiama, kad nuo sovietinių laikų egzistuojantis žemės paskirties nustatymas neskatina efektyviai išnaudoti ribotų Lietuvos žemės išteklių. Žemės savininkai esą negali laisvai naudotis savo turtu, nes norėdami užsiimti kitokia veikla yra priversti gauti valdžios įstaigų leidimą, o tam sugaištama nemažai laiko, didėja veiklos sąnaudos.
„Kitai veiklai patrauklios žemės ūkio paskirties žemės saugojimas mažina jos rinkos vertę ir jos turėtojams – žemdirbiams – užkerta kelią už ją gauti rinkos kainą. Pakeisti žemės paskirtį ir ją pardavus gauti 10 arba 100 kartų didesnę kainą paprastas žmogus dažniausiai nesugeba. Tad dažniausiai tokia situacija naudojasi įvairūs tarpininkai, kurie žino, kaip dirbti sistemoje ir legaliais ar nelegaliais būdais greitai pakeisti žemės paskirtį. Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai žemės ūkio paskirties žemėje norintis pasistatyti gyvenamąjį namą asmuo užsiregistruoja ūkininku, tačiau jokios ūkinės veiklos nevykdo”, – „Vakarų ekspresui” pasakojo U. Trumpa.
Anot jo, žemės paskirties keitimo poreikis ir tam būtinas sudėtingas detalusis planavimas sudaro prielaidas korupcijai.
„Brangiausiai už neskaidrumą ir administracines procedūras sumoka vartotojas – tiesiogiai butų, namų pirkėjai ir netiesiogiai – bet kurie vartotojai, verslininkai, besinaudojantys paslaugomis ar perkantys prekes, kurioms sukurti ar pateikti būtinas žemės klausimų sprendimas”, – sako LLRI vadovas.
Stabdo investicijas
Instituto ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad žemės paskirties keitimas ilgina teritorijų planavimo procedūras, o tai savo ruožtu stabdo užsienio investicijas Lietuvoje.
„Pasaulio banko atliktas tyrimas parodė, kad vienos iš didžiausių Lietuvos ir užsienio verslininkams mūsų šalyje iškylančių problemų yra susijusios su žemės naudojimu verslo reikmėms. Šis procesas trunka žymiai ilgiau nei kitose kaimyninėse šalyse”, – teigia U. Trumpa.
LLRI ekspertai tvirtina, kad jų siūlymo įgyvendinimas būtų pirmas žingsnis mažinant biurokratiją žemės rinkos srityje ir leidžiant žemės savininkams laisviau naudotis savo žeme. Štai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidilutės Boreišienės teigimu, prašymai keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitokios paskirties sudaro net 95 proc. visų prašymų.
Institutas taip pat siūlo, kad tose teritorijose, kuriose nebuvo keičiama žemės paskirtis, savininkams būtų leidžiama pasirinkti norimą paskirtį ir rengiant teritorinio planavimo dokumentus rinktis žemės naudojimo būdą.
LLRI primena, kad žemės rinkos reglamentavimas priklauso Lietuvos valdžios institucijų kompetencijai, o Europos Sąjunga šioje srityje netaiko jokių reikalavimų, tad šio biurokratinio apribojimo būtų galima atsisakyti visiškai nesunkiai.
Sveikintina idėja
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Arvydas Avulis LLRI siūlymą vadina sveikintina idėja.
„Žemės klausimai sudaro didžiausias problemas investuotojams. Egzistuoja daugybė žemės naudojimo paskirčių ir pobūdžių, žemės naudojimo paskirčių žemėlapiai yra be galo sudėtingi. Paskirties keitimo tvarka yra itin kebli. Kiek bandėme aiškintis, kodėl taip yra, niekaip nesulaukėme konkretaus atsakymo”, – dienraščiui sakė A. Avulis.
Jo nuomone, jei būtų atsisakoma žemės paskirties nustatymo, prielaidų korupcijai tikrai sumažėtų.
Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius mano, kad LLRI siūloma tvarka jau seniai turėjo būti įgyvendinta.
„Nemažai savivaldybių turi bendruosius planus, kuriuose numatomos perspektyvos. Dabar neretai žemės paskirtis riboja miestų, privačių struktūrų plėtros planus. Gerai, kad Klaipėda neturi tokių probleminių rajonų. Viską galima išspręsti detaliuoju planavimu, papildomai neapsunkinant investuotojų”, – mano R. Taraškevičius.
Naujojo Klaipėdos apskrities viršininko Vytauto Rinkevičiaus manymu, žemės paskirties nustatymas yra būtinas, tačiau visiškai užtektų, kad asmuo ar bendrovė, gavę savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą, galėtų iškart kreiptis į Registrų centrą, jog šis pakeistų žemės paskirtį.
„Dabar žmonės kreipiasi į apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamentą, kad būtų išleidžiamas apskrities viršininko įsakymas, jog Registrų centras pakeistų žemės paskirtį. Šio proceso būtų tikslinga atsisakyti, nes viršininko įsakymo rengimas tik patvirtina jau patvirtinus dalykus”, – teigia V. Rinkevičius.
Užtikrina skaidrumą?
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas nemano, kad žemės paskirties nustatymas sudaro didelių problemų investuotojams ar fiziniams asmenis.
„Žemės paskirtis nustatomą pagal faktą – ją privatizuojant ar išnuomojant, čia nėra jokios improvizacijos. Žemės ūkio paskirties sklypą paversti urbanizuota teritorija galima, jei tai numatyta bendrajame plane. Tada yra rengiamas detalusis planas, kuris ir yra pagrindas keisti žemės paskirtį. Paskirties keitimo procedūros maksimaliai užtrunka 25 dienas ir nieko žmogui ar įmonei nekainuoja.
Leidimą pakeisti paskirtį suteikiantis apskrities administracijos viršininkas neturi galimybių neleisti pakeisti paskirties, jei visi dokumentai yra tvarkingi. Tai yra tarsi prevencinė grandis, kuri užtikrina skaidrumą, nes savivaldybės, kurių galioje yra detalusis teritorijų planavimas, yra labai savarankiškos”, – aiškina S. Staliūnas.
Anot jo, visame pasaulyje yra žemės paskirtys, tik vienur jų yra galbūt mažiau nei Lietuvoje.
Martynas Vainorius