Besimėgaujant žiemos malonumais galima nepajausti pavojaus
Dar šią savaitę termometro stulpelis gali nusileisti apie 15 laipsnių žemiau nulio. Spūstelėjus didesniam šaltukui, gresia nušalimai, kurių iš pradžių gali nė nepajusti, o gydytis teks ilgai. Žadama ir šiek tiek sniego. Kiemuose, ant šaligatvių ir dabar netrūksta slidžių, apledėjusių vietų. Ant jų pargriuvę ar suklupę galime patirti kaulų traumas. Ypač atidūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, jiems krentant ant šono gali lūžti netgi šlaunikaulio kaklelis.
Įtakos turi vėjas ir drėgmė
Nors šią žiemą didelių šalčių dar nebuvo, traumatologams jau teko teikti pagalbą ir nušalusiems asmenims. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto gydytojas Artūras Šulnius sako, kad tai dažniausiai atsitinka benamiams, išgeriantiems asmenims, kurie ilgiau paguli lauke.
Tokiu atveju didelio šalčio nereikia, užtenka kelių laipsnių žemiau nulio. Paprastai jie nušąla galūnes, rankų ir kojų pirštus, pasitaiko ir bendro kūno atšalimo atvejų, kuomet žmogus miršta.
Žvejai ir medžiotojai, nors žiemą ir ilgai išbūna lauke, paprastai žino, kaip elgtis, todėl nušąla retai. Tačiau taip gali atsitikti jaunimui, kuris ir žiemą neretai linksminasi gamtoje, nepakūrentoje sodyboje ar sodo namelyje, miške prie laužo. Išgėrus alkoholio siaučiant lauke, neapsiavus šiltų batų ar nemūvint pirštinių šalčio gali nejusti, o kojos ar rankos nušals.
Nušąlama ne vien dėl šalčio poveikio. Įtakos turi ir oro drėgmė, vėjuotumas. Šalčiui veikiant kurią nors nepakankamai apsaugotą kūno dalį siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Iš pradžių jaučiamas skausmas, oda pabąla, pamėlynuoja. Vėliau skausmas išnyksta ir audiniai apmiršta.
Nušalimas gali būti keturių laipsnių: pirmojo, kai oda pabąla, o atšildžius lieka rusva dėmė; antrojo, kai ją atšildžius atsiranda pūslių; trečiojo, kai nušalimo vieta pamėlsta, tampa tarsi marmurinė, oda pasidaro nepaslanki, o atšildžius atsiranda kraujingų pūslių ar žaizdų ir ketvirtojo, pavojingiausiojo, kai nušalusios kūno dalys ar audiniai apmiršta.
Svarbi pirmoji pagalba
Nušalus labai svarbu suteikti tinkamą pirmąją pagalbą. Pagrindinė taisyklė – nukentėjusią kūno dalį atšildyti palaipsniui, kambario temperatūroje. Nušalusios vietos nepatariama trinti.
„Nušalus galūnes jokiu būdu negalima jų kišti į šiltą vandenį. Atšildyti jas reikia palaipsniui ir ne tik iš išorės, pavyzdžiui, uždėti šiltesnes pirštines ar kojines, bet ir gerti daug šiltų skysčių. Pravers ir taurelė stipresnio alkoholinio gėrimo. Nušalusiai vietai atšilus greitai vystosi stipri audinių nekrozė”, – aiškina A.Šulnius.
Jo teigimu, jei nušalusią vietą ar galūnę skauda – labai gerai. Skausmas liudija, jog nušalimas tik paviršinis. Kai ta vieta ar galūnė tampa nebejautri, vadinasi, paliesti gilesni sluoksniai. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus pagalbos.
Jei atsiranda pūslių ar žaizdų, tas vietas reikėtų uždengti steriliu tvarsčiu, tada susukti į minkštą, storą audinį. Duoti karštų gėrimų ir skubiai gabenti į gydymo įstaigą.
Gydytojai pataria neužmiršti profilaktinių priemonių, kurios gali apsaugoti nuo nepageidaujamo šalčio poveikio. Šaltis labiau griebia pavargusius, silpnesnės imuninės sistemos žmones. Jei teks ilgiau būti šaltame ore, pravers sočiai užvalgyti, tinkamai apsirengti, apsiauti. Netiks ankšta avalynė, nes tada pėdos greičiau nušąla. Dažniausiai nuo šalčio nukenčia plaštakos, kelių sritis.
Vaikams jautriausia vieta – nosies ir skruostų oda, rankos, todėl einant į šaltą orą jas būtina patepti riebiu kremu. Nušalimai, net ir nedideli, gyja lėtai, gali komplikuotis antrine bakterine infekcija, jei sušalusios vietos bus stipriai trinamos, kasomos.
Darbymetis jau prasidėjo
Žiemai pamažu įsibėgėjant, traumatologams kas dieną tenka suteikti pagalbą šimtams ligonių, patyrusių lūžius, patempimus, išnirimus, sumušimus. Net kai sniego ir nedaug, gatvėse, kiemuose, ant šaligatvių netrūksta slidžių, apledėjusių vietų. Kai pasninga, daugiau traumų patiria vaikai, jos tyko slidinėjimo mėgėjų.
Pasak A.Šulnio, dažniausiai paslydusiems žmonėms lūžta riešo, vidurinysis kaulas, nes krentant paprastai atsiremiama ranka. Kita paplitusi trauma – lūžta kulkšnis, kai paslydus pakrypsta koja. Pagyvenusiems žmonėms krentant ant šono gali lūžti ir šlaunikaulio kaklelis.
„Praverstų rinktis avalynę ne tokiais slidžiais padais, o vyresnio amžiaus kauniečiams patarčiau esant plikšalai, apledėjimams iš viso be būtino reikalo neiti iš namų. Jų kaulai trapūs, be to, šie lūžiai esant tokio amžiaus sunkiau ir ilgiau gyja”, – aiškina specialistas.
Mažieji dažnai nuo apledėjusių kalniukų mėgsta leistis ne ant rogučių ar specialių lentų, o pasitiesę maišelį, kartono gabalą ar tiesiog ant užpakalio. Tai pavojinga, nes gali lūžti uodegikaulis.
„Rimtas traumas patyrusių ligonių šią žiemą dar neturėjome”, – sako Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų traumatologijos ir ortopedijos sektoriaus vedėjas Emilis Čekanauskas. Daugiausiai mažųjų pacientų gydomi nuo smulkių traumų – sumušimų, išnirimų, čiurnos, riešo raiščių patempimų.
Gydytojas įspėja, kad ypač pavojingas ekstremalių pojūčių mėgstamas pasivažinėjimas rogutėmis, prikabintomis prie automobilio, kuo ypač žavisi paaugliai. „Kiekvienais metais būna labai skaudžių atvejų, kuomet taip pramogaujantys paaugliai sunkiai susižaloja, ir šiemet jau pasitaikė toks faktas”, – aiškina ortopedas traumatologas.
Patarimai, kaip elgtis
Gydytojai primena, kad nukentėjusiam nuo traumos svarbu suteikti reikiamą pirmąją pagalbą. Jei tai vaikas, jam pirmiausiai reikėtų sugirdyti nuskausminančiųjų vaistų ar įdėti jų žvakutę, sumuštą, išnirusią ar įtariamo lūžio vietą atšaldyti, imobilizuoti įtvaru, neduoti valgyti ir skubiai vežti į gydymo įstaigą, sako E.Čekanauskas.
Lūžio požymiai yra skausmas, deformuota sritis ar galūnė, nenatūrali jos padėtis, pakitęs ilgis, patinimas, sutrikusi funkcija, jaučiamas ar girdimas traškėjimas.
Įtarus, jog kaulas lūžęs ar išniręs, negalima bandyti lūžgalių sudėti į vietą, o išnirimo tempti. Reikia skubėti į gydymo įstaigą, prieš tai sužalotą sritį imobilizavus. Jei žaizda atvira – sustabdyti kraujavimą ir ją aptvarstyti, po to uždėti įtvarą. Juo gali tapti lenta, slidžių lazda, skėtis, šakos, kartonas, net batai ar susukti laikraščiai.
Jei sužalota galva, patartina malšinti skausmą, paguldyti nukentėjusįjį, suteikti ramybę. Pravers ant sumušimo uždėti šaltą kompresą, pūslę su ledu. Jei pažeistas stuburas, apie ką galima spręsti iš nenatūralios kūno padėties, nejudrių rankų ir kojų, nutirpimo, nereikėtų keisti kūno padėties, jei tai negresia gyvybei ir kviesti greitąją pagalbą. Jei sužeistąjį reikia pajudinti, po to būtina paguldyti ant kieto pagrindo.
Giedrė Budvytienė