Maskvos ir Kijevo ginčas dėl aplink Krymą esančių švyturių ir kitų hidronavigacijos objektų priklausomybės pasiekė pavojingą fazę, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas vakar įspėjo, kad Rusijos kariškiai gavo teisę atidengti ugnį į asmenis, bandančius patekti į švyturius ir kitus jų saugomus objektus.
Maskvos laikraštis „Nezavisimaja gazeta” apkaltino Ukrainą, kad ji, rengdamasi stojimui į NATO, siekia iš Juodosios jūros išstumti Rusijos laivyną.
Įtampa padidėjo
Įtampą pusiasalyje pirmadienio vakarą padidino naujas incidentas. Rusijos jūrų pėstininkų būrys užėmė vieną hidronavigacijos stočių, esančią Azovo jūros pakrantėje, prie vartų iškabino lentelę „Rusijos teritorija” ir užblokavo kelius, vedančius į stotį.
Naujieji šeimininkai pripažįsta, kad stotis priklauso Ukrainos transporto ministerijai. Rusijos kariškiai teigia, kad jie taip pasielgė po to, kai ukrainiečiai iš jų atėmė Jaltos švyturį, kurį Rusijos laivynas yra išsinuomojęs.
Maskvos žiniasklaida pranešė, kad po incidento su švyturiu Rusijos laivyno kariškiai gavo įsakymą sustiprinti apsaugą daugiau kaip 30 objektų, kuriuos 1991 metais Kryme ėmė kontroliuoti Rusija, vėliau su Ukraina pasirašiusi nuomos sutartį.
Kliuvinys pakeliui į NATO
Ukrainos laikraščiai, remdamiesi savais ir užsienio ekspertais, atvirai rašo, kad jos siekiams patekti į NATO nebus lemta išsipildyti, jei šalies teritorijoje bus svetimos valstybės laivynas.
Armijos, konversijos ir ginkluotės tyrimo centro analitikas Valentinas Badrakas pažymi, kad Rusija Kryme nuolat savavališkai modernizuoja ginkluotę, kas yra draudžiama nuomos sutartimi. Pasak analitiko, kaip tik šis modernizavimas išprovokavo pastarąjį konfliktą. „Seni lėktuvai „Su-17” pradėti keisti į „Su-24M”, kurie gali gabenti atominį ginklą. Būtent ši aplinkybė Ukrainai sukėlė didelį nerimą. Mūsų šalis savo noru atsisakė branduolinio karinio arsenalo, o štai dabar jos teritorijoje galbūt atsidūrė svetimas atominis ginklas”, – sakė V.Badrakas interviu agentūrai AMI. Analitikas pažymėjo, kad Rusijos ginkluotės, dislokuotos Kryme, modernizavimas kelia grėsmę Ukrainai.
Tuo tarpu laikraštis „Nezavisimaja gazeta” teigia, kad Ukraina, rengdamasi įstoti į NATO, „siekia bet kokiomis priemonėmis iš Juodosios jūros išstumti Rusijos laivyną”. Laikraštis taip pat nurodo, kad „Jungtinės Valstijos pastaraisiais metais vis atviriau jūrose varžosi su Rusija dėl savo įtakos didinimo NVS erdvėje”.
Maskvos žiniasklaida tvirtina, kad Rusijos kariškius Ukrainos valdžia ėmė spausti po to, kai gruodį Kijeve netikėtai apsilankė Amerikos CŽV vadovybės delegacija, kurią priėmė prezidentas Viktoras Juščenka. Rusijos televizija NTV teigė, kad Ukrainos prezidentas iš aukštųjų svečių gavo ultimatumą: jeigu Rusijos laivynas ir toliau šeimininkaus Kryme, Ukraina NATO nare netaps.
Grėsmingas įspėjimas
Rusijos gynybos ministras S.Ivanovas vakar grėsmingai įspėjo, kad Rusijos kariškiai, saugantys Kryme savo objektus, gavo įsakymą šauti į bet kokius asmenis, mėginančius tuos objektus užimti.
Anksčiau Rusijos karinė žinyba kaltino provokacijomis kai kurias ukrainiečių studentų organizacijas. S.Ivanovas atskirai paminėjo atvejį, kai ukrainiečių „Studentų brolija” praėjusią savaitę mėgino užimti Rusijos kontroliuojamą radiolokacinę stotį „Marsas-75”, esančią Chersono srityje. Rusų jūrų pėstininkai tada nustūmė studentus nuo stoties vartų.
Ukrainos naujienų agentūros pranešė, kad šios šalies valdžia, reaguodama į hidronavigacijos stoties, esančios Azovo jūros pakrantėje, užėmimą, permetė į Krymą specialiosios paskirties dalinių. Jie turėtų sudrausminti Rusijos kariškius, reiškiančius pretenzijas į Ukrainos transporto ministerijai priklausančius objektus.
Ukrainos gynybos ministras Anatolijus Griciukas sakė netikįs, kad jo kolegos Rusijoje įsakymas šauti į bet kokius asmenis, tariamai ketinančius užimti Rusijos kariškių kontroliuojamus objektus, bus vykdomas. „Jei Kryme pradės šaudyti kariškiai, tai taps mirties nuosprendžiu ir Ukrainai, ir Rusijai, ir visai Europai”, – grėsmingai įspėjo karinės žinybos vadovas.
Jis sakė, kad Rusija vis dėlto turės kelis kartus brangiau mokėti už bazių ir kitų objektų, kuriais Kryme naudojasi jos laivynas, nuomą. Pagal 1997 metais pasirašytą sutartį už žemę ir pastatus Sevastopolyje, kur yra įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietė, Ukraina kasmet gaudavo beveik 100 milijonų dolerių.
Kai kurie pareigūnai Kijeve apgailestauja, kad nuomos sutartis, kurią palaimino ankstesnis prezidentas Leonidas Kučma, pasirašyta tokiam ilgam laikui – 20 metų. Ukrainiečiams prakalbus apie sutarties nutraukimą, Maskvoje kategoriškai pareikšta, kad apie tai negali būti nė kalbos.
Tada Ukrainos atstovai prabilo apie nuomos mokesčio padidinimą. Gynybos ministras A.Griciukas pokalbyje su Maskvos žurnalistais sakė, kad rinkos santykiais turi būti remiamasi ne tik pardavinėjant dujas, bet nuomojant teritoriją.
Ukraina už Sibiro dujas nuo sausio 4-osios moka dvigubai brangiau, tačiau po pusmečio kaina vėl gali padidėti.
Leonas Žalys