„Lietuvių kalbą labai nelengva buvo išmokti. Tačiau be jos jūsų šalyje nebūčiau išsivertęs. O Žemaitijoje dar ir dabar turbūt nesusikalbėčiau”, – prisipažįsta daktaras Peteris Doubravskis. Klausiamas, kaip atsitiko, kad jis apsigyveno mūsų šalyje ir puikiai išmoko kalbėti lietuviškai, lakoniškai sako: darbas paskatino.
Nemėgsta miestų
„Aš turiu Lietuvoje konsultacinę firmą – konsultuoju ūkininkus. Taigi lietuvių kalba man būtina. Be to, turėjau čia gerą mokytoją”, – mįslingai šypsodamasis priduria P.Doubravskis, šnekučiuojantis jo fotografijų parodos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje atidaryme.
Tamsiaplaukis rudakis, stebėtinai jaunai atrodantis vyriškis, – niekaip nepatikėtum, kad šiemet jam sukaks penkiasdešimt, – yra žemės ūkio specialistas ir nuo mažens aistringas fotografas. „Aš mėgstu gamtą. Ir gyventi, būti joje, ir fotografuoti. Miestai man negražūs. Neįsižeiskit, – man negražus ir Vilnius, ir Kaunas, lygiai kaip negražus Berlynas ar kitas miestas. Mano svajonė – gyventi kaimo troboje”, – prisipažįsta P.Doubravskis. Tačiau kaimo trobą jis turi tik Čekijoje – keliasdešimt kilometrų už Prahos. Kaune Peteris Doubravskis apsigyveno daugiabutyje Vilijampolėje.
Lietuvos atspindžiai – albume ir parodose
Peteris tapo nepriklausomu žemės ūkio konsultantu ieškodamas įdomesnės veiklos. Šis darbas suteikė jam galimybę lankytis buvusios socializmo stovyklos šalyse nuo Balkanų iki Sibiro. „Į Lietuvą pirmą kartą atvažiavau 1995 metų žiemą. Keletą metų jūsų šalyje dirbau žemės ūkio projektų, vykdomų Europos Komisijos ir Vokietijos vyriausybės, konsultantu, paskui įkūriau savo firmą”, – pasakoja P.Doubravskis. Prahoje gimęs Peteris baigė girininkų mokyklą, keletą metų pats ūkininkavo. Paskui Prahos ir Bonos universitetuose studijavo žemės ūkio mokslus, kaip mokslininkas darbavosi Bonos universitete Gyvūnų genetikos fakultete.
2002 metais Peteris Doubravskis išleido fotoalbumą „Lietuva, kokia tu”. Joje užfiksuotas mūsų šalies gamtos grožis, kurį fotografas vadina švelniu ir skaisčiu. Jo nuotraukų parodos buvo surengtos Kauno fotogalerijoje, Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, Seimo rūmuose, Vokietijos ambasadoje Vilniuje.
„Kur Lietuvoje yra gražiausia? Man visur gražu. Aš išvažinėjau jūsų šalį skersai išilgai. Tik žmonių beveik nefotografavau. Varžiausi tą daryti, nes Lietuvos kaimas dar labai neturtingas. Man nesinorėjo specialiai ieškoti ir demonstruoti skurdo”, – pastebi čekas, gyvenantis Lietuvoje.
Čekų gramatikos kūrėjo ainis
Peteris Doubravskis pasakoja, kad po 1968 metų sovietų tankų invazijos į tuometinę Čekoslovakiją jų šeima išvažiavo į Vokietiją: „Inteligentams jau nebuvo kuo kvėpuoti. Aš į Vokietiją su tėvais išvykau dar vaikas, paskui į Čekiją atvažiavau būdamas dvidešimt ketverių. Ir dabar dalis mano artimų giminaičių gyvena Vokietijoje, dalis – Čekijoje”.
Senos inteligentų giminės atžala prasitaria, kad jo protėvis iš tėvo pusės sukūrė čekų kalbos gramatiką. „Kiek žinau, lietuviai būtent iš čekų gramatikos XIX amžiuje pasiskolino raides su „paukščiukais” – č, š, ir ž”, – pažeria lingvistinių žinių žemės ūkio specialistas ir fotografas dr. Peteris Doubravskis.
Rūta Kanopkaitė