Žinomas fotografas ir keliautojas Paulius Normantas šiuo metu – savo išsvajotoje Azijoje. Tačiau vakar Kauno architektų namų parodų salėje jo vardas skambėjo ir lietuviškai, ir vengriškai. Vengrijos ambasada pristatė Pauliaus Normanto fotografijų parodą „Karai ir Taika in memoriam Robert Capa”.
Lietuvos ir Vengrijos pilietybę turinčiam Pauliui Normantui buvo artimas 1913 metais Budapešte gimusio vieno žymiausių praėjusio amžiaus karo korespondento Roberto Kapos principas: „Jeigu jūsų fotografija nėra pakankamai gera, vadinasi, jūs nebuvote pakankamai arti”.
Vengrijos sostinėje gimusio R.Kapos tikroji pavardė buvo Andrejus Fridmenas. Vengrijos žydas išvyko į Ispaniją, pabuvojo Šiaurės Afrikoje, neįtikėtinai rizikuodamas padarė unikalių nuotraukų Antrojo pasaulinio karo metu. Jis fotografavo ir garsiosios „D Day” („D dienos”) operacijos metu, gavo Laisvės medalį iš generolo Eizenhauerio rankų.
Po Antrojo pasaulinio karo R.Kapa fotografavo ir žinomas asmenybes: Pablą Pikasą, Džoną Steinbeką, Ernestą Hemingvėjų. Gyvendamas JAV, kaip žurnalo „Life” korespondentas, jis buvo išvykęs į Vietnamą. Būtent šioje šalyje 1954 metų gegužės 25 dieną Robertas Kapa žuvo – jis buvo pirmasis šioje šalyje žuvęs amerikiečių karo korespondentas.
„Karai ir Taika” – ne iš rusų rašytojo Levo Tolstojaus epopėjos „Karas ir taika” P.Normano nužiūrėtas pavadinimas. Pavadinimas – daugiau „kapiškas”. Apie 50-yje nespalvotų P.Normanto fotografijų – daugiausia rytiečiai, veidai iš arti – įvairiose ir kasdieniškose situacijose.
„Normanto fotografijos nebėra vien pasakojimas apie kažką, jos pačios turi magišką galią. Jeigu nesikeičia pasaulis, tai gal galime keistis mes?” – apie lietuvį sako kino ir fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis.
Koks dar „giminystės” ryšys tarp R.Kapos ir P.Normanto? Fotografijose – ne tik veidai, bet ir kapai.
Vietname Paulius Normantas nufotografavo Roberto Kapos žūties vietą. Grįžęs surengė dvigubą: savo ir jo – fotografijų parodą Vengrijoje. Dabar vengrai Lietuvoje iki sausio 24-osios pristato Pauliaus Normanto parodą Roberto Kapos atminimui.
Darius Sėlenis