Nusikaltimų gatvėse nors ir negalima vadinti pačiais sunkiausiais, tačiau susidūrimas akis į akį su nusikaltėliu atneša ne tik materialinių nuostolių, bet ir fizines bei psichologines traumas.
Gatvės nusikaltimai
„Paprastai metus apibendrindavome pagal nusikaltimų skaičių kiekviename mikrorajone. Tačiau šiemet nusprendėme į praėjusiais metais užfiksuotus nusikaltimus pažvelgti iš kitos pusės, atsižvelgdami į incidentus, įvykusius būtent gatvėje, bei įvertindami nukentėjusiųjų ir nusikaltimus įvykdžiusių ar įtariamų asmenų amžių”, – aiškino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos Patrulių rinktinės vadas Tauris Stauskis.
Gatvės nusikaltimams priskiriami plėšimai, vagystės ir nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Vagystės iš automobilių ar gyvenamųjų būstų neprilygsta gatvėse kylantiems incidentams, kadangi čia žmogus tiesiogiai susiduria su nusikaltėliu, o tokia akistata paprastai neapsieina be smurto ir psichologinių bei fizinių traumų.
Pasak T.Stauskio, pernai neramiausia padėtis miesto gatvėse būdavo šeštadieniais. Kiek mažiau pranešimų apie incidentus policija sulaukdavo savaitgalio išvakarėse – penktadienį. Laimė, kad ne tik padorūs piliečiai, bet ir nusikalsti linkę asmenys švęsdavo sekmadienį, todėl tomis dienomis nusikaltimų Kaune užfiksuota mažiausiai.
Potencialios aukos – vyresni žmonės
Statistika akivaizdžiai liudija, kad dažniausiai gatvėse nuo užpuolikų ar ilgapirščių nukenčia vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai.
Tokio amžiaus žmonės paprastai gauna vidutines arba didesnes pajamas ir gali sau leisti pavakaroti miesto centre įsikūrusiose kavinėse, baruose ar restoranuose. Būtent todėl jie tampa dažnu taikiniu vertingesnio grobio tykantiems vagišiams. Tuo tarpu jaunesni piliečiai neretai patys imasi vykdyti nusikaltimus, tad jie dažniau figūruoja anaiptol ne nukentėjusiųjų, bet įtariamųjų sąrašuose.
Iš teisėsaugininkų pateiktų skaičių matyti, kad patys aktyviausi plėšimų vykdytojai yra jaunuoliai, kurių amžius siekia nuo pilnametystės iki 25-erių metų. Kiek mažiau nusikalsta paaugliai nuo šešiolikos metų, o dar mažiau – jaunesni vaikai.
Nusikaltimus fiksuojantys ir tiriantys pareigūnai patikslino, kad gatvėje įvykdyta vagystė skiriasi nuo plėšimo iš esmės tik tuo, kad pastarajame chuliganai paprastai imasi smurto. Tuo tarpu vagystės dažniau vykdomos tyliai ar bent jau nežalojant aukos. Tad nieko nuostabaus, kad vagystėmis įtariamų piliečių sąraše įsiterpia ir dažniausių aukų amžiaus grupės atstovai nuo 30-ties iki 50-ties metų amžiaus. Likusieji vagišiai savo amžiumi analogiškai prilygsta plėšikautojams ir patenka į gausų jaunuolių būrį nuo 14-os iki 25-erių metų amžiaus. Tokia pati situacija susiklosčiusi ir su nusikaltimais, kai nesunkiai sutrikdoma sveikata.
Dainavoje siautėja plėšikai
Per praėjusius metus daugiausia gatvėse įvykdytų nusikaltimų – vagystės. Jų užfiksuota gerokai daugiau nei tūkstantis. Tuo tarpu plėšimų pernykštėse policijos suvestinėse suskaičiuota beveik aštuoni šimtai. Kiek daugiau nei šešis šimtus kartų mieste siautėjo mušeikos, kurių chuliganiški veiksmai teisėsaugininkų duomenų bazėje kvalifikuojami kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
Viešosios tvarkos sergėtojų duomenimis, ilgapirščiai dukart dažniau vagia dieną. Daugiausia pastarųjų nusikaltimų padaroma Centro policijos komisariato (PK) prižiūrimoje teritorijoje, o kiek mažiau – Žaliakalnio ir Dainavos mikrorajonuose. Atrodo, kad pastarajam vis dar nepavyksta nusikratyti jau kelintus metus iš eilės turimo plėšikų mikrorajono titulo: būtent plėšimų 2005-aisiais daugiausia užfiksuota Dainavos PK valdose. Pagal šiuos nusikaltimus Centro PK atsiduria gerokai nutolusioje antrojoje pozicijoje, o tik po to – Žaliakalnio, Santakos ir Panemunės mikrorajonus kuruojančios policijos įstaigos.
Gatvės muštynės, agresyvūs išpuoliai, jėga sprendžiami konfliktai ir kitokiais būdais pasireiškiantis smurtas, traktuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors ir rečiausiai iš šių trijų nusikaltimų grupių užfiksuojamas reiškinys, tačiau jis teisėsaugininkams vis tiek išlieka dideliu galvos skausmu. Beje, gatvės muštynės dažniausios yra Žaliakalnyje. Kiek mažiau agresijos protrūkių užfiksuojama Santakos ir Dainavos PK teritorijose.
Geriausia padėtis – Panemunėje
Vertinant kriminogeninę padėtį miesto gatvėse, kone ties kiekviena iš minėtų trijų nusikaltimų rūšių geriausiais rezultatais pasižymi Panemunės PK, tačiau vienas iš šios įstaigos vadovų prisipažino negalįs pernelyg didžiuotis statistiniais rodikliais.
„Mūsų prižiūrimoje teritorijoje dirba tik Patrulių rinktinės pareigūnai, nes kitų policijos tarnybų pajėgos dažniau nukreipiamos į miesto centrą, todėl didžiausias indėlis, užtikrinant tvarką Šančiuose, Panemunėje bei kitose vietovėse, turėtų priklausyti būtent jiems”, – kuklinosi Panemunės PK viršininko pavaduotojas Egidijus Kuckailis.
Pašnekovo teigimu, Panemunės policijos komisariato pareigūnai, be gatvių nusikalstamumo, nemažas pajėgas meta ir kitokiems tikslams – kovai su nelegalia „pilstuko” prekyba bei jaunimo nusikalstamumo prevencijai.
Situacija stabili, bet prasta
Tuo tarpu „lyderių” pozicijas tarp daugiausiai nusikaltimų savo prižiūrimose teritorijose užregistruojančių įstaigų užima Dainavos bei Centro policijos komisariatai.
Dainavos policijos komisariato viršininkas Egidijus Kriaučionis „Kauno dienai” sakė, kad teritorinius policijos komisariatus kuruoja skirtingi prokuratūros skyriai, todėl dažnai skiriasi nusikaltimų kvalifikavimas. Pareigūno teigimu, vienur incidentas gali būti registruojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, o kitur – kūno sužalojimas.
Vis dėlto E.Kriaučionis neneigė, kad Dainavos PK prižiūrimoje teritorijoje gatvių nusikalstamumas kol kas yra smarkiai įsigalėjęs.
„Dainava yra vadinamasis miegamasis mikrorajonas, todėl tankiai stovinčių daugiabučių prieigose plėšikams ir vagiliautojams patogu tamsoje pasislėpti bei tykoti į namus grįžtančių savo aukų. Paprastai ilgapirščių grobiu tampa lengvai realizuojami daiktai – mobiliojo ryšio telefonai ir pinigai. Be to, čia yra daug įvairaus lygio mokymosi įstaigų, kuriose renkasi ne tik potencialios nusikaltėlių aukos, bet neretai ir patys nusikaltėliai. Juolab kad šiame mikrorajone įsikūrusios visos keturios Kauno jaunimo mokyklos, kurių auklėtiniai dažnai būna priskiriami padidintos rizikos grupei”, – prastų statistinių rodiklių priežastis vardijo E.Kriaučionis.
Atvykėlių tyko pavojai
Centro PK viršininko pavaduotojas Danas Česnauskas konstatavo, kad daugiausiai apiplėšimų centrinėse miesto gatvėse įvyksta nakties metu: „Galima drąsiai sakyti, kad ypač dažnai visa tai būna susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu, neapdairiomis linksmybėmis ir savisaugos instinkto stoka. Be to, didžioji dalis nukentėjusiųjų Centro policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje nėra vietos gyventojai, bet pramogų ieškotojai, atvykę iš kitur. Žmonių vakarais susirenka tikrai daug, o pareigūnų pajėgų tokiai masei suvaldyti nepakanka”.
Vardydamas lankomiausias miesto vietas, kurių nemažai išsidėstę būtent Kauno centre, D.Česnauskas pridūrė, kad, be pastarųjų traukos objektų, didele dalimi prie bendrų nusikalstamumo rodiklių prisideda ir Autobusų bei Geležinkelio stočių prieigos. Senyvo amžiaus žmonių dažnai lankomose šiose vietose, anot pareigūno, intensyviai dirba kišenvagiai, kartais netgi susiburiantys į grupeles ir veikiantys išvien. Pastaruosius demaskuoti pareigūnams itin sudėtinga, nes jie dedasi vieni kitų nepažįstantys.
Kalbėdamas apie nesunkius sveikatos sutrikdymus, kurių Centro PK užregistruota mažiausiai mieste, D.Česnauskas pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai nukentėjusieji atsisako teisėsaugininkų pagalbos ir į policiją dėl vienokio ar kitokio incidento, susijusio su muštynėmis, tiesiog nesikreipia.
Tomas Jarusevičius