Konkurencijos tarnybai priėmus vienareikšmišką ir gerai argumentuotą sprendimą dėl AB „Mažeikių nafta” dominavimo ir piktnaudžiavimo šia dominuojančia padėtimi rinkoje, galima drąsiai teigti, kad didžiausias kaltininkas dėl ko Lietuvos vairuotojai už kurą mokėjo daugiau, nei kaimynai yra AB „Mažeikių nafta”.
Konkurencijos tarybos tyrimo metu paaiškėjo, kad AB „Mažeikių nafta” būdama vienintele naftos produktų gamintoja ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, ir praktiškai vienintele kuro tiekėja vartotojams, taikė skirtingas kainas pirkėjams perkantiems tą patį kuro kiekį.
Šioje vietoje reikėtų paklausti, kodėl Lietuvos Vyriausybė yra nustačiusi tokius aukštus kokybės reikalavimus naftos produktams, kad juos gali atitikti tik AB „Mažeikių nafta” gamykloje pagaminti naftos produktai, o tai lemia, kad užsienio šalyse pagaminti pigesni degalai negali būti importuojami į Lietuvą.
AB „Mažeikių nafta” sutartyse numatydama didžiules nuolaidas didiesiems mažmeninės naftos produktais prekybos tinklams, kurie taip pat yra ir didmenininkai AB „Lukoil Baltija”, UAB „Lietuva Statoil” ir UAB „Neste Lietuva”, jų netaikė tokius pat, ar gal net didesnius naftos produktų kiekius perkantiems kitiems didmenininkams.
AB „Mažeikių nafta” dominuodama rinkoje akivaizdžiai kontroliavo ar bent darė didžiulę įtaką ir didmeninei prekybai naftos produktais Lietuvoje, kaip to pasekmę turime bankrutavusią vieną iš didmeninės prekybos įmonių, bei tai kad šioje rinkoje neatsiranda naujų įmonių.
AB „Mažeikių nafta” būdama vienintele naftos produktų tiekėja Lietuvoje naudodamasi savo išskirtine padėtimi sudarydavo tokias transportavimo sąlygas, kad net trumpesnius atstumus Lietuvoje vežti būdavo brangiau, nei daug didesnius į užsienio valstybes (Latviją ar Estiją). Dar daugiau naudodamasi savo dominuojančia padėtimi AB „Mažeikių nafta” visiškai perėmė naftos produktų terminalų ir saugyklų verslą į savo rankas, kadangi pirkėjai gali atsiimti naftos produktus, tik iš AB „Mažeikių naftos” nurodyto terminalo.
Šis naftos saugyklų ir terminalų verslų perėmimas buvo neatsitiktinis, kadangi Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, turėjo būti suvienodinti akcizai, o tai reiškė naftos produktų pabrangimą. AB „Mažeikių nafta” turėdama savo rankose didelę dali naftos saugyklų kaupė ten pigesnius naftos produktus ir ribojo jų pardavimą, tokie veiksmai mažmeninėje prekyboje smarkiai kilstelėjo naftos produktų kainas ir gamintojų bei prekybininkų pelną, o Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, AB „Mažeikių nafta” žemesniais akcizais apmokestintus degalus pardavinėjo brangiau, lyg jie būtų apmokestinti didesniais akcizais, tuo gaudama didesnius pelnus.
Taigi kitas klausimas į kurį turi atsakyti Lietuvos Vyriausybė, kodėl ji būdama viena iš stambiausių akcininkų nesikišo į šią AB „Mažeikių naftos” veiklą, dėl kurios nukentėjo Lietuvos vartotojai ir leido ją vykdyti?
Dar daugiau, turėtume paklausti kodėl leidžiama tam vykti iki šiol, juk nesunku įsitikinti, kad vidutiniškai 95 markės benzino kaina Latvijoje yra apie 20 cnt, o Estijoje apie 10 cnt mažesnė, nei Lietuvoje, todėl nesunkiai galime pasiskaičiuoti kiek toks Vyriausybės neveiklumas kiekvienam iš mūsų palengvina pinigines.
Galėtume retoriškai paklausti, ar šis elementarus piniginių srautų perdalijimas, sukuriant geros vyriausybės veiklos regimybę, duoda kokios nors naudos kiekvienam iš mūsų?
Nejaugi visos reformos vietoje to, kad tobulintų valstybės valdymą, mažinant jo kaštus ir toliau eis didesnio finansinių srautų perskirstymo ir didesnės biurokratijos, reikalingos šiam perskirstymui užtikrinti, augimo linkme.
Vidas Urbonavičius
Naujosios viešosios vadybos fondas