Lietuvos gyventojai neskuba draustis ir tokiu būdu išvengti rizikos, kuri, pasak specialistų, tyko kiekvieno iš mūsų. Mažos pajamos, nestabili žmonių ekonominė padėtis, nepasitikėjimas draudimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis ir trumparegiškas įsitikinimas, kad „manimi pasirūpins kiti” – pagrindinės priežastys, lemiančios, kad beveik pusė šalies gyventojų nėra apsidraudę jokia draudimo rūšimi.
Pasak bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas” Klaipėdos regiono pardavimų vadovės Rasos Pucevičienės, dažnas iš mūsų negalvoja apie ateitį ir rūpinasi tik šia diena, užmiršdamas, jog nors gyvenime daugybės dalykų ir nepavyksta išvengti, tačiau galima stipriai sušvelninti jų pasekmes.
R.Pucevičienė sako, kad Lietuvoje šešis kartus mažiau gyvybės draudimų nei Vakarų Europos valstybėse, ir tai gali sudaryti įspūdį, kad mūsų šalies gyventojai tiesiog nevertina savo gyvybės. „Baltijos tyrimų” atliktos sociologinės apklausos duomenimis, tik 10 proc. žmonių yra apsidraudę gyvybę. R.Pucevičienė atkreipia dėmesį, kad net ir apsidrausdami gyvybę, šalies gyventojai tai daro mažoms sumoms ir iš esmės nepasinaudoja visomis galimybėmis, kurias gali suteikti draudimas. „Žmonės nelabai supranta paties draudimo esmę ir jį vertina. Juk minimalios įmokos garantuoja tik minimalias išmokas. Ką gali pakeisti, tarkim, 20 tūkstančių litų draudiminė išmoka, jei miršta žmogus, išlaikęs visą šeimą?” – klausia ji.
Tokie pat klausimai kyla ir vertinant draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų. „Baltijos tyrimų” atliktos apklausos metu 54 proc. respondentų pripažino, kad vertėtų apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau šiandien tai yra padarę tik 7 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu specialistai yra paskaičiavę, kad jauni žmonės iki 40-ies metų dažniausiai miršta dėl nelaimingų atsitikimų, taip pat tai viena dažniausių galimo neįgalumo priežasčių.
„Manyti, kad nelaimės pavyks išvengti arba kad likimo pakeisti neįmanoma, – nešiuolaikiška ir tikrai neprotinga. Tikiu, kad palaipsniui lietuviai vis labiau suvoks drawwudimo paslaugų vertę, ir neapsidraudusių žmonių Lietuvoje liks tik mažuma”, – sako R.Pucevičienė.
Draudimo bendrovė „PZU Lietuva” priklauso didžiausiai Rytų ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU, kuri valdo daugiau nei pusę Lenkijos bei 13 proc. Rytų ir Vidurio Europos draudimo rinkos. Metus Lietuvoje veikianti bendrovė valdo apie 15 proc. ne gyvybės draudimo rinkos ir apie 1,6 proc. gyvybės draudimo rinkos.
Draudimo kompanijos „PZU Lietuva gyvybės draudimas” generalinis direktorius Nerijus Zakšauskas sako, kad 2005 m. augimas gyvybės draudimo sektoriuje sudarė net 200 proc., tačiau vis tiek šioje srityje yra begalė „neartų dirvonų”.
„Jei gyvybę apsidraudę yra tik 10 proc. žmonių, vadinasi, tai sudaro vos apie 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Taigi darbo užteks visoms rinkoje dirbančioms bendrovėms”, – juokauja „PZU Lietuva gyvybės draudimas” vadovas.
Bendrovė daug vilčių deda į neseniai šalies rinkoje pristatytą naują grupinį darbuotojų draudimą „Kolegos”, kuris nepaprastai išpopuliarėjo kaimyninėje Lenkijoje – čia kolektyviai apsidraudė net 80 proc. visų darbuotojų. N. Zakšauskas neslepia, jog ir Lietuvoje tikimasi daugybę žmonių sudominti šia unikalia draudimo paslauga, kai apdraudžiami ne tik patys darbuotojai, tačiau ir jų sutuoktiniai, vaikai bei tėvai. „Kolegos” numato ne tik išmokas mirties ar nelaimingų atsitikimų atvejais, bet ir specialias premijas kiekvienam apdraustojo kolektyvo naujagimiui.