„Bega” planuoja tolesnį augimą

Klaipėdos jūrų krovos kompanija „Bega” pernai pasiekė didžiausią krovą per visą bendrovės istoriją. Ji krovė 2,6 milijono tonų krovinių, arba 15 proc. daugiau nei užpernai.

Apie trečdalį, palyginti su 2004 metais, pernai padidėjo „Begos” apyvarta – iki 37 milijonų litų. Neaudituotais duomenimis, už praėjusius metus gauta 1,5 milijono litų pelno.

„Begos” bendrovės generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis teigė, kad jų kompanija sėkmingai pasinaudojo tuo, kad buvo pasirašytas Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinis susitarimas „2K”. Praėjusių metų antrojoje pusėje per „Begą” pradėtos krauti tiek skystos, tiek birios trąšos iš Rusijos. „Bega” per mėnesį krauna apie 50 tūkstančių tonų trąšų iš Rusijos ir 25 tūkstančius tonų iš Baltarusijos.

Tikimasi, kad tokie tranzitinių krovinių srautai išliks ir šiais metais. Tačiau planuojama, kad bendra krova padidės iki 10 procentų. Šiemet prie „Begos” krovos augimo prisidės ir Klaipėdos LEZ pradėsianti veikti „Indorama” – plastiko žaliavos gamybos įmonė. Tam „Begos” teritorijoje baigiamas įrengti skystų chemijos produktų terminalas su 6,5 tūkst. tonų talpykla, siurbline ir vamzdynais bei iškrovimo postu.

Iš viso pernai „Bega” investavo 10,5 milijono litų į plėtrą. Šiemet planuojama investuoti daugiau kaip 15 milijonų litų. Pagrindinės investicijos bus naudojamos naujoms krovos aikštelėms ir sandėliams statyti baigiamoje ruošti 14 ha teritorijoje šalia CBK kaminų, kurių vienas jau nugriautas. Prie laisvos didžiulės teritorijos dar šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turėtų baigti rekonstruoti 67 ir pradėti rekonstruoti 66 krantines. To laiku nepadarius „Begos” augimo galimybės būtų pristabdytos. Akcentuota, kad pagal turimas krantines dabar ji gali krauti per metus apie 3 milijonus tonų krovinių.

A.Kuzmarskis taip pat akcentavo, kad „Bega” nekonkuruoja su kitoms Klaipėdos uosto kompanijomis, nes specializuojasi krauti tik tam tikros rūšies krovinius. Pagrindiniai „Begos” klientai yra trąšų gamintojas Kėdainių „Lifosa” ir „Akmenės cementas”. Šios įmonės per „Begos” terminalus importuoja žaliavas, reikalingas gamybai, ir eksportuoja pagamintą produkciją.

„Krauname baltarusiškas trąšas iš Gardino gamyklos, tačiau neplanuojame krauti kalio trąšų, taip pat neturime planų laisvoje teritorijoje įrengti konteinerių terminalo ar specializuotis kraunant didžiąsias grūdų partijas”, – atvirai teigia A.Kuzmarskis. Anot „Begos” vadovo, svarbiausia yra ne vidinė konkurencija, o siekis pritraukti kuo daugiau naujų krovinių, kad jie nepasuktų per Latvijos, Estijos ar Ukrainos uostus. Todėl visi į „Begą” praėjusiais metais atėję tranzitinių krovinių srautai yra nauji, o ne pervilioti iš kitų uosto krovos operatorių.

Vidmantas Matutis

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.