S. Gaidjurgis niekada nebematys Klaipėdos

Sigitas Gaidjurgis niekada nebevaikščios uostamiestyje, kurio ne viena gatvė yra sutepta jo aukų krauju. Vakar Vilniaus apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu jis visą savo likusį gyvenimą turėtų praleisti už grotų.

Tačiau ne Klaipėdos mafijos tėvu tituluojamo S. Gaidjurgio įkalinimas iki gyvos galvos vakar teismo salėje sukėlė šurmulį – daugelis liko priblokšti žinios, jog gaujos nariui Renatui Šadeikiui, padėjusiam atskleisti grupuotės nusikaltimus, skirti net 6 metai ir 2 mėnesiai nelaisvės.

Būtent S. Gaidjurgio asmens sargybiniu vadintas R. Šadeikis davė teisėsaugininkams svarbius parodymus po jo, S. Gaidjurgio bei Artūro Damkaus sulaikymo 2002-ųjų rudenį.

Slėpdavo lavonus

Pradėjus aiškėti gaujos nusikaltimams net visko matę prokurorai padarė išvadą, kad klaipėdiečiai pranoko net ir garsiąją Panevėžio „tulpinių“ grupuotę.

Pareigūnams didžiausią įspūdį paliko S. Gaidjurgio veiksmai – ne vienoje R. Šadeikio nurodytoje gaujos aukų užkasimo vietoje teisėsaugininkai pasigesdavo kūnų. Paaiškėjo, jog norėdamas paslėpti savo nusikaltimų pėdsakus, garsusis klaipėdietis lavonus iškasdavo ir paslėpdavo kitose vietose.

Manoma, jog tą lėmė S. Gaidjurgio įtarumas – jis niekuo nepasitikėdavo. Vienintelis, su kuriuo jis atviriau bendraudavo, ir buvo R. Šadeikis. Tiesa, apie aukų perlaidojimą gaujos vadeiva neprasitardavęs net jam.

Dar vienas žmogus, užsitarnavęs grupuotės lyderio pasitikėjimą, buvo samdomas žudikas Alvydas Juodris, pravarde Benas, vėliau nusišovęs policijai bandant jį sulaikyti.

Žudė visus iš eilės

S. Gaidjurgio įtarumas tapo kitų nusikalstamo pasaulio veikėjų mirties priežastimi – klaipėdiečio įsakymu buvo nužudytas ne vienas jo užsakymus įvykdęs samdomas žudikas ar nusikaltimų bendrininkas.

Taip su gyvybėmis atsisveikino jo vairuotojas Raimundas Minkus, „gaidjurginių“ gaujos ginklininku vadintas Viktoras „Čigonas“ Beriozkinas, A. Juodrio sūnų Beną įžeidęs Airidas Karpavičius, Nauris Noreika, Klaipėdos policijos ekspertę Sigitą Simonaitytę nušovęs samdomas žudikas iš Rygos Dmitrijus Kirilovas bei šio draugė Ilona Uškova.

Į S. Gaidjurgio aukų sąrašus kruvinomis raidėmis buvo įrašytos su jo mylimo globotinio Arūno „Basmačiaus“ Dobilo žūtimi siejamų Kęstučio Kocho ir Artūro Gerulio pavardės – prieš mirtį šie du vyriškiai net buvo kankinami įkaitintu žarstekliu.

Neišvengė liūdnos pabaigos ir konkurentų gaujoms priklausę asmenys. Taip nušautas Mindaugas „Benzas“ Bendzalauskas ir jo žmogžudystės liudininkas Aidanas „Čiurka“ Simonavičius, su vienu pagrindinių S. Gaidjurgio priešininkų – Sergejumi Bėgliku – sieti Romualdas „Makena“ Makauskas bei Valdemaras „Valdelis“ Česnaitis.

Gaujos aukomis tapo ir visiškai atsitiktiniai žmonės. Klaipėdos rajono miške buvo nušauti klaipėdiečiai Vytautas Jonas Riauka ir Vytautas Gruzdys, matę, kaip S. Gaidjurgis su R. Šadeikiu bandė ginklus.

S. Gaidjurgio įsakymu iš kalėjimo buvo susidorota su uostamiesčio verslininku Samvelu Bochianu. Tačiau krauju teptis rankų nevengė ir pats gaujos vadeiva – jis nušovė minėtuosius V. J. Riauką ir V. Gruzdį, taip pat V. Beriozkiną, D. Kirilovą, prisidėjo kankinant N. Noreiką bei peiliu badant A. Karpavičių.

Skaldė ir valdė

S. Gaidjurgis buvo ne tik įtarus, tačiau ir gana gudrus. Vadovaudamasis taktika „Skaldyk ir valdyk“, klaipėdietis siekė pakenkti su organizuotu nusikalstamumu kovojantiems uostamiesčio policijos pareigūnams.

Klaipėdoje surengtais keliais sprogdinimais – prie tuometinio „Aro“ rinktinės Klaipėdos kuopos vado Vaclovo Lekevičiaus namo, miesto simboliu vadinamo „Meridiano“, verslininko Olego Klepovo namo, prie VRM poilsio namų Palangoje – gauja siekė sukelti sumaištį ir nepasitikėjimą Klaipėdos policijos pareigūnais.

Matyt, tikėtasi, kad kuo daugiau bus neatskleistų išpuolių, tuo greičiau komisarai bus priversti palikti savo postus. Nusikaltėliai sprogimus organizuodavo taip, kad jie nenusineštų žmonių gyvybių, o padarytų tik materialinę žalą – neva esant lengvesnėms pasekmėms policija nusikaltimui tirti nemestų visų pajėgų.

Iš viso 47 metų S. Gaidjurgis ir šeši jo bendrininkai kaltinti 1996-1998 metais nužudę 16 žmonių Lietuvoje ir Latvijoje, įvykdę 9 sprogdinimus įvairiuose Lietuvos miestuose, grobę ir naikinę svetimą turtą.

Pašlijo nervai

Iškart po sulaikymo S. Gaidjurgis buvo ramus – jo įsitikinimu, lavonų perlaidojimo pakako, kad prieš jį nebūtų rasta įkalčių. Tvirtai laikėsi jis ir per tardymą.

Ir pirmajame teismo posėdyje 20004-ųjų rugpjūtį jis buvo linksmai nusiteikęs, šaipėsi iš teismo. Tačiau pamažu gera nuotaika virto nusivylimu, vėliau – įniršiu.

Matydamas, kad reikalai krypsta ne jo naudai, S. Gaidjurgis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo paskelbęs bado akciją – protestuodamas prieš neva jam sufabrikuotą bylą, vėliau prašė teismo skirti jam psichiatrinę ekspertizę.

Teismo posėdžiuose ėmė daugėti S. Gaidjurgio pykčio proveržių, o prieš sakant paskutinį žodį sausio pradžioje jam net prireikė medikų pagalbos – vyriškis pasijuto silpnai.

Replikų teismo bei kaltinimą palaikiusių Generalinės prokuratūros atstovų atžvilgiu S. Gaidjurgis pareiškė ir vakar – teisėsaugininkus išvadino žudikais.

Baiminamasi dėl liudytojo

Tačiau šie nevilties kupini veiksmai klaipėdiečiui nepadėjo – jam bei daugelį žmogžudysčių vadeivos paliepimu vykdžiusiam Mariui Marijošiui skirtos kalėjimo iki gyvos galvos bausmės.

18 metų nelaisvės nuteistas kartu su klaipėdiečiais veikęs „tulpinis“ Virginijus Baltušis. Tiesa, ir jis nebematys laisvės – dar anksčiau už kitus nusikaltimus jam taip pat buvo skirtas kalėjimas iki gyvos galvos.

Arminui Graužiniui skirti 8 metai, A. Damkui – 7 metai ir 2 mėnesiai, B. Juodriui – 5 metai nelaisvės.

Tačiau daugelį labai nustebino su teisėsaugininkais bendradarbiavusio R. Šadeikio nuosprendis – jam teismas skyrė 6 metus ir 2 mėnesius nelaisvės.

Iki šiol R. Šadeikis buvo laisvėje – jis saugotas valstybės. Kol kas neaišku, kur jam reikės atlikti bausmę – bendroje „zonoje“ ar specialioje pareigūnų įkalinimo įstaigoje. Manoma, kad pastarojoje įstaigoje R. Šadeikiui būtų lengviau išvengti S. Gaidjurgio keršto.

Apie tai, kad klaipėdietis gali keršyti prieš jį liudijusiems savo gaujos nariams, kalbėta jau anksčiau – teisme nagrinėti rašteliai, kurie, ekspertų teigimu, rašyti S. Gaidjurgio ranka, ir kuriuose grasinama A. Damkui.

Bandyta paveikti ir R. Šadeikį. Paaiškėjo, jog gaujos lyderiui pavyko iš Lukiškių į laisvę perduoti kalėjimo administracijos necenzūruotą laišką. Jame R. Šadeikio žmonai nurodoma, ką teisme reikia liudyti jos vyrui.

Be to, teigiama, jog R. Šadeikis su A. Damkumi yra sutikę duoti parodymus ir kitoje, jau nebe su S. Gaidjurgio gauja siejamoje byloje.

Tomas Gukauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "S. Gaidjurgis niekada nebematys Klaipėdos"

  1. Petras

    Va,tau ir padėk teisėsaugai.Dabar tai tikrai padės į vietą.6 metai ir dar 2 mėn.,bent šiek tiek reikia turėti sąžinės,kad pridėti 2 mėn.Sąžinės ir padorumo nerasta.

  2. bazaras

    Sadeikiui bus tikrai nekas bendrojoje… 😥

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.