Kiekvienais metais svarstant Panevėžio miesto biudžetą Tarybos politikams užkliūva vienintelė Lietuvoje veikianti Baltoskandijos akademija. Jų nuomone, Savivaldybė finansuoja jai nepriskirtą mokslinę, tiriamąją ir taikomąją veiklą. Akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas (nuotraukoje) sako, kad problema kita: „Juos domina 300 kvadratinių metrų ploto patalpos, esančios miesto centre. Nekart esu girdėjęs, kad jas galima panaudoti kitaip”.
Veikla nesuprantama?
Apsvarstę 2006 metų biudžeto projektą Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Liberalų ir centro sajungos frakcijos nariai surado jame nemažai trūkumų. Vienas jų siejamas su Baltoskandijos akademija. Jų nuomone, Savivaldybė finansuoja jai nepriskirtą mokslinę, tiriamąją ir taikomąją veiklą.
Frakcijos posėdžio protokole rašoma: „Tai kodėl tada neremiamos kitos mieste esančios profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijos, gebančios atlikti tas pačias funkcija, ir kodėl akademija finansuojama iš Kultūros plėtros programos? Moksliškai – kultūriškai orientuota veikla – nėra LR aukštojo mokslo įstatyme. Akademija per dešimt metų nesiintegravo į miesto mokslinį ir kultūrinį gyvenimą. Sukaupta skandinavų ir latvių kalbomis biblioteka lieka nepasiekiama arba nesuprantama Panevėžio ir šio krašto skaitytojams. Jos švietėjišką veiklą pajuto tik labai maža tos aplinkos interesų grupelė”.
Atliks patikrinimą
Liberalcentristai siūlo: perduoti šios institucijos priežiūrą ir finansavimą miesto Švietimo skyriui, Savivaldybės bibliotekoje akademijos knygų fondų pagrindu įkurti skandivistikos skyrių.
Svarstydami biudžetą Kultūros, Finansų ir ekonomikos komitetai pasiūlė Savivaldybės administracijai akademijoje iki kovo 1 dienos atlikti patikrinimą. Po patikrinimo pateikti Tarybai siūlymus, kaip racionaliau galima išspręsti Baltoskandijos akademijos likimą. Politikai patikino, kad finansavimas akademijai – 100000 litų – šiais metais išlieka.
Kalba ne pirmą kartą
Baltoskandijos akademijos vadovas Silvestras Gaižiūnas PB tvirtino, kad tokias kalbas apie jo vadovaujamą įstaigą, kuri skaičiuoja 12-uosius gyvavimo metus, girdi ne pirmus metus. „Kai tik pradedamas svarstyti Panevėžio biudžetas, visada politikai užsimena apie akademijos finansavimą, veiklą”, – sakė jis.
Pasak jo, akademijos veiklą pernai vasarą tikrino savivaldybės Kontrolės tarnybos specialistai. „Jie pateikė išvadas, kad akademijos veikla atitinka jos nuostatus. Dėl mesto kaltinimo, kad neorganizuojame papildomo ugdymo, tai ne mūsų reikalas. Mes nekalti. Jei miesto švietimo sistemoje nesurandama mums vietos, tai kyla klausimas: kas kaltas? Kelią pas mus suranda tie, kuriuos domina mūsų veikla. Sukauptos bibliotekos fondais domisi ir moksleiviai, ir studentai, ir teatralai. Ji visiems pasiekiama. Mane stebina toks politikų pareiškimas, kad biblioteka lieka nepasiekiama arba jos nesupranta panevėžiečiai”, – piktinosi politikų sviestais kaltinimais S.Gaižiūnas.
Neužsuka
Pasiteiravus jo, kokie politikai buvo užsukę į akademiją ir domėjosi veikla, atsakė: „Nei vieno politiko, nei Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės, nei Kultūros komiteto pirmininko Kastyčio Vainausko, išskyrus mero pavaduotoją Petrą Luomaną, neteko matyti mūsų organizuojamuose renginiuose. Neprisimenu, kad pas mus lankytųsi meras Vitas Matuzas, administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius. Man truputį keista, kaip galima neapsilankius akademijoje spręsti apie jos naudą miestui. Vienintelis politikas, kuris tikrai išmano apie mūsų veiklą, kuris domisi renginiais, – P.Luomanas. Su juo dažniausiai bendraujame”.
Akademijos direktorius liūdnai pajuokavo, kad atvykus įvairioms delegacijoms, ypaš iš Skandinavijos šalių, svečiams parodoma Baltoskandijos akademija. „Tada miesto vadovai mūsų akademiją vadina labai reikšminga. Tada didžiuojamasi, kad tokia unikali įstaiga – vienintelė šalyje – yra Panevėžyje. Aiškinama, kad įstaigoje formuojama elitinė kultūra”.
Rūpi patalpos
S.Gaižiūnas PB teigė, kad problema – ne Baltoskandijos akademijos veikla, bet patalpos, kuriose įsikūrusi įstaiga. „Ne kartą esu girdėjęs, kad akademijos patalpos miesto centre domina ne vieną. Manau, kad problema ir yra patalpos. Jos priklauso Savivaldybei. Tikriausiai galvojama, kaip galima panaudoti kitoms reikmėms”.
Pasak Baltoskandijos akademijos direktoriaus, skirtų biudžete 100 tūkstančių litų užtenka patalpoms išlaikyti. „Kitiems dalykams, renginiams, įvairiems projektams, leidiniams lėšų ieškome per įvairius fondus. Rengiame bendrus projektus kartu su giminingomis organizacijomis, esančiomis Danijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje. Kaip tik dabar pradedu formuoti antrąją akademijos biudžeto dalį ir ieškoti finansavimo 2006 metų renginiams”.
Keis pavaldumą?
S.Gaižiūnas tvirtino, kad buvo kalbama apie akademijos pavaldumo pakeitimą. „Po 2005 metų vykusio akademijos patikrinimo teko bendrauti su Savivaldybės administracijos direktoriumi V.Matkevičiumi. Jis prasitarė, kad gal būtų neblogai, jog akademija taptų pavaldi apskričiai, o finansavimą gautų iš Kultūros ministerijos. Apie tai preliminariai kalbėjausi su apskrities viršininkės pavaduotoja Zita Kukuraitiene. Tačiau tai buvo tik kalbos. Juk ne mes turime spręsti ir tvarkyti pavaldumo dokumentus”.
Kils skandalas
Akademijos vadovas pasakojo, kad 2006 metais rengiamas projektas kartu su Daugpilio universitetu. „Vyks dvi konferencijos tema „Šiaurė plius kaimynai”. Konferencijos pirmoji dalis prasidės Latvijoje, o antroji vyks Panevėžyje. Projektas baigsis Sankt Peterburge. Finansavimą jai organizuoti skiria Šiaurės šalių taryba. Prasidėjusios kalbos apie akademiją – ne laiku. Planuojamoje konferencijoje esame partneriai, ir jei iškrisime – kils didelis skandalas”, – tvirtino S.Gaižiūnas.
Atlieka visus darbus
Šiuo metu Baltoskandijos akademijoje dirba penki darbuotojai. Pasak įstaigos vadovo, jie atlieka visus darbus. „Rengia projektus, parodas. Ruošia medžiagas leidiniams ir valo patalpas. Nė vienas neprieštarauja, nes suvokia, kad dirba reikšmingą darbą Panevėžiui ir Lietuvai”.
Raimonda Mikučionytė