Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos restauratoriai Valdovų rūmų paramos fondui pasiūlė nupirkti XVI a. pab. kredensą. Prancūzišką vėlyvojo renesanso baldą apžiūrėjo ir įvertino Lietuvos dailės muziejaus direktorius bei Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programos vadovas menotyrininkas Romualdas Budrys, šio muziejaus P. Gudyno restauravimo centro meninių baldų aukščiausios kategorijos restauratorius-ekspertas Alfonsas Gudzevičius, kiti specialistai ir Valdovų rūmų paramos fondo atstovai. Šiai meno vertybei įsigyti skirta per 100 000 Lt rėmėjų suaukotų lėšų.
Po pirminės apžiūros buvo konstatuota, jog tai iš tikro autentiškas, originalus, gerai išlikęs baldas, turintis ypatingą meninę vertę, todėl pilnai atitinkantis chronologinius, meninio lygio, kilmės, tipologijos ir kitus kriterijus, keliamus įsigyjamoms Valdovų rūmų interjerų vertybėms. Atlikus pirminę įspūdingų plastinių ir reljefinių drožinių, ornamentikos, baldo formų stilistinę analizę, galima daryti išvadą, jog tai Prancūzijoje (greičiausiai Liono regione) dirbusių meistrų darbo kredensas, sukurtas XVI a. paskutiniajame ketvirtyje (apie 1580-1590 m.). Gali būti, kad baldas sukurtas su Fontainebleau architektūros ir dailės mokykla susijusių italų ar jų įtakoje dirbusių prancūzų meistrų, kurių kūryboje pastebimi jau ir manieristiniai elementai. Baldas sukurtas neabejotinai pagal žymaus prancūzų architekto ir interjerų bei baldų dizainerio Žako Andre Sorso (Jacques Androuet du Cerceau, 1512-1584) piešinius ir graviūras. Šio menininko stiliaus kūriniai buvo labai mėgiami XVI a. pabaigos prabangiausiose Prancūzijos valdovų bei įtakingiausių didikų pilyse ir rūmuose.
XVI a. Lietuvos valdovai ir didikai palaikė aktyvius politinius, kultūrinius ir meninius ryšius ne vien su Vidurio Europa ir Italija, bet intensyvino juos ir su Prancūzija. Kaip žinoma, pirmasis elekcinis Lietuvos ir Lenkijos valdovas po Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos pabaigos buvo prancūzų princas, vėlesnis karalius Henrikas III Valua. Šis baldas kaip tik atspindi Henriko Valua epochą, stilistiškai yra artimas tiek Žygimanto Augusto valdymo pabaigos, tiek ir pradiniam Vazų dinastijos valdymo Lietuvoje ir Lenkijoje periodui. Įsigytas kredensas neabejotinai taps viena svarbiausių atkurtų Valdovų rūmų minėtų epochų interjerų puošmenų, atspindinčių to meto stilistines nuostatas ir valdovų meninį skonį.
Kredensas kartu su kitomis rūmų interjerams įsigytomis vertybėmis šiuo metu yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje, o 2006 m. liepos 6 d. bus pristatyti visuomenei, kai Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos – proga Taikomosios dailės muziejuje bus atnaujinamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radinių ir įsigytų bei dovanotų vertybių parodos.