Nuprendusiems statyti individualų namą visų pirma tenka susidurti su dviem pagrindinėmis problemomis: kokį namo projektą pasirinkti ir iš kokių medžiagų statyti būstą, kokias medžiagas pasirinkti fasado apdailai.
Pasak statybų bendrovės „Pamario apdaila” direktoriaus Raimundo Klionausko, geriausiai statybinės medžiagos kainos ir kokybės santykį nusako architektas, mat įstatymais yra reglamentuotos normos sienų, stogo varžai, kurių būtina laikytis.
Greičiausia statyba – iš blokelių
Besirenkantiems tarp statybinių blokelių ir plytų, R. Klionauskas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad statyba iš blokelių yra ir greitesnė, ir pigesnė, mat blokeliai yra didesni.
„Vieno aukšto namą su mansarda siūlyčiau mūryti iš silikatinių blokelių, kuriuos reikėtų apšiltinti 10 cm storio akmens vata. Tiesa, šių blokelių termovarža yra bene mažiausia tarp visų šios rūšies statybinių medžiagų. Šiek tiek geriau šilumą sulaiko keramzitbetonio blokeliai. Mažiausio apšiltinamosios medžiagos sluoksnio reikėtų namą mūrijant iš akytbetonio ar dujų silikato blokelių. Yra dar ir putų polisteriniai blokeliai, kuriuos sudėliojus surenkama armatūra ir į vidų pilamas betonas. Tačiau putų polisterį labai mėgsta graužikai”, – sako R. Klionauskas.
Didesnės varžos blokeliai yra brangesni, tačiau jiems reikia mažesnio apšiltinimo. Tad galutinai išlaidos blokeliams ir fasado apšiltinimui susivienodina nepaisant to, kokie blokeliai bus naudojami.
O statančiųjų medinį karkasinį namą išlaidos, anot pašnekovo, tikrai nebus mažesnės nei tų, kurie pasirenka mūrinuką.
Apšiltinant iš bet kurios medžiagos statomą namą, anot statybų bendrovės vadovo, reikia atsiminti, kad namo sienų apšiltinimas visada yra efektyvesnis išorėje nei viduje.
„Šiltinti sienas viduje yra pigiau ir paprasčiau – padaromas karkasas, uždedama akmens vata, plėvelė, gipskartonio plokštės, jos nudažomos. Apšiltinus pastatą išorėje, sienos išlygina šilumos pasiskirstymą patalpoje”, – teigia „Pamario apdailos” direktorius.
Fasadai iš medienos – ilgaamžiai
Namo fasado apdailai galima rinkti gausybę medžiagų.
„Žinau pavyzdį, kai žmogus namą apkalė amerikietiškomis plastikinėmis dailylentėmis. Per šešerius metus jos nesideformavo, laikosi normaliai. Visgi, mano nuomone, šiandien būtų gražu, jei namų statytojai ar užsakovai grįžtų prie to, ką darė mūsų senoliai, ypač Pamario krašte – namo fasadą apkaldavo lentom. Tai patikima ir ilgaamžė medžiaga”, – sako R. Klionauskas.
Anot jo, žmonės fasadų apdailai rinkdavosi medieną visų pirma ne dėl grožio, bet dėl to, kad šis pasirinkimas pasitvirtino per ilgus metus.
„Tai kartu yra ir vienas pigesnių fasado apdailos variantų. Pavyzdžiui, galima namo išorę apkalti neobliuotomis dažytomis lentomis. Tai šiuo metu itin populiaru Skandinavijoje. Medieną būtinai reikia impregnuoti iš visų šešių pusių. Taip pat reikia pirmus dvejus metus stebėti, kur ji įtrūks. Jei seksi šį procesą, sugebėsi pakeisti įtrūkusias lentas, užtaisyti ar uždažyti atsiradusį trūkį, turėsi ilgaamžį namo fasadą. Technologiškai teisingai sudėtos fasado lentos niekada nepus, tik galbūt per laiką šiek tiek praras savo spalvą, tad jas reikės perdažyti kas penkerius metus ar rečiau”, – sako R. Klionauskas kartu pabrėždamas, kad prižiūrėti reikia bet kokį namo fasadą.
Tiems, kurie nusprendžia fasado apdailai pasirinkti tašytas apdailines plytas, pašnekovas primena, kad Lietuvoje šios plytos gaminamos nuskeliant jau suformuotos plytos priekį. Dėl tokio gamybos proceso atsiveria poros ir plyta žymiai labiau įgeria vandenį. Tad fasadą iš tokių plytų reikia padengti bespalviais impregnantais. Tačiau galima rinktis ir švediškas tašytas plytas, kurios tokios formuojamos iškart. Tiesa, jos yra brangesnės už lietuviškąsias.
Pamario krašte šalčio ciklų yra tris-keturis kartus daugiau nei žemyninio klimato miestuose – Kaune, Vilniuje ir kt. Tad namo fasado apdailai pasirinkus tradicinį tinką, reikia atsiminti, kad šia medžiaga technologiškai teisingai atliekami darbai trunka iki 9 mėnesių.
„Padengus tinku namo fasadą, kad hidrotuotųsi kalkės, jį reikėtų palikti susistovėti apie šešis devynis mėnesius priklausomai nuo to, kokiu metų laiku buvo atlikti darbai. Jei tinkas iškart uždažomas, dažai garus išleidžia, bet nebeįleidžia anglies dvideguonio. Tuomet kalkės nesihidrotuoja, plečiasi ir ima ardyti tinką. Perdažymas tokioje situacijoje nieko nebekeičia ir nenorint ant fasado matyti „žemėlapių” reikia „gydyti” visą namą”, – aiškino R. Klionauskas.
Anot jo, šiuo metu yra itin populiari plonatinkė sistema. Šiuo atveju ant akmens vatos tepami klijai, dedamas armuojantis tinklelis, vėl tepami klijai ir dengiamas tinkas, kuriame nėra kalkių. Šis tinkas gali būti spalvotas. Jei tinkas bespalvis, dažyti galima jam išdžiūvus, maždaug po savaitės, priklausomai nuo oro sąlygų.
„Plonatinkė sistema yra žymiai patvaresnė pajūrio sąlygomis. Gali net šiek tiek įtrūkti pastatas – tinkas nesureaguos, mat viską kompensuoja akmens vata. Tiesa, toks fasado tinkavimo būdas yra brangesnis”, – pasakojo R. Klionauskas.
Martynas Vainorius