Ledas yra. Ledas geras. Faktas. Be jokių skrupulų ir abejonių galima rėkti visiems, kas dar nebandė užlipti ant Kuršių marių ledo: „Ledas ant marių geras, ant ledo galima lipti drąsiai, net ir Ventės rage!” Taigi masinis poledinės žūklės sezonas, matyt, prasidės jau šiandien. Per įvairiausius informacijos kanalus žvejai iš visos Lietuvos tikriausiai jau sužinojo, kokia situacija Kuršių mariose, taigi drąsiai galima manyti, kad eilės prie keltų šį savaitgalį bus nemažos. Didysis nacionalinis poledinės žūklės sezonas prasidėjo.
Pagaliau sulaukėm. Niekam ne paslaptis, kad tie žvejai, kurie kultivuoja ir vasarinę, ir poledinę žūklę, pirmojo ledo laukia kaip žydai mesijo… tik, kitaip nei pastarieji, žvejai ledo dažniausiai anksčiau ar vėliau sulaukia. Praėjusį savaitgalį Kuršių marių ledo stiprumą išbandė nemažai žvejų, ir išbandė visose strateginėse vietose – Nidoje, Preiloje, Juodkrantėje ir Ventės rage.
Ledas visur geras – 15-20 cm. Be abejo, šį savaitgalį reikia laukti masinio žvejų antplūdžio į abi Kuršių marių puses, žinia apie garą ledą jau žaibu perskriejo per Lietuvos žvejų ausis ir dauguma jų galanda grąžtus, revizuoja savo žvejybinio ūkio inventorių – lietuviai lips ant ledo. Tikiuosi, kad ant ledo neliks jokiom prasmėm. Nors kol kas su kibimu reikalai nėra patys geriausi. Tiek iš jau pabuvusių šį savaitgalį ant ledo, tiek iš žūklės parduotuvėse surinktų žinių reikia suprasti, kad su kibimu kol kas nekas.
Vienintelė vieta, kur kibo tikrai gerai – Mingės kaimas. Ten žvejai plušėjo iš širdies, kuojas ir plakius lupo išsišiepę. Kuršių mariose situacija prastoka, nei Nidoje, Preiloje, nei Ventės rage įspūdingesnių rezultatų nebuvo. Viena – kita stinta, šiek tiek didesnis aktyvumas temstant, Ventėje ešeriai taip pat iš ekečių nešokinėjo. Ledas yra – žuvies ne. Kaip visada. Arba atvirkščiai, žuvies yra, bet nepaimsi. Tiesa, yra dar viena vieta, kur kibo labai gerai… tai Minijos smėlynai ties Gargždais. Ten tam tikrų moralinių nuostatų piliečiai vanojo vėgėles. Vienas metimas – viena vėgėlė, arba dvi. Dvidešimt minučių – dvidešimt vėgėlių. Ir vis negana. Kalbu apie seną bėdą – vėgėlių kapojimą nerštavietėse su trišakiais. Žinios iš patikimų informatorių – vėgėles nerštavietėse kapojo neįmanomais kiekiais. Ką tuo metu kapojo gamtosaugininkai – neaišku. O kapotojams irgi reikėtų nukapoti kai ką. Skaudi tema, bet, matyt, dar ilgai niekas toje vietoje nesikeis. Įstatymų pakeitimas čia mažai padės, reikia keisti žvejų sąmonę, o sąmonė taip greit nesikeičia… deja.
Bet grįžkime ant ledo.
Taigi su ledu viskas tvarkoje, su kibimu nelabai, bet situacija gali keistis bet kurią dieną. Savaitgalį žvejoti būtina, juo labiau kad žūklės parduotuvių lentynos lūžta nuo užvežtos įvairios žvejybinės bižuterijos. Ir orus sinoptikai savaitgaliui žada labai neblogus. Net keista, savaitgalis ir nelyja, nesninga, nėra pūgos ar didelio šalčio. Tiek to, apie orus vėliau.
Primenu galbūt dar neinformuotiems žvejams: visi ankstyvieji keltai dabar kelia iš antrosios perkėlos, atseit iš tos, kur didieji keltai. Mokestis už perkėlimą, palyginti su vasaros įkainiais, yra gerokai sumažėjęs, ekologinis mokestis taip pat tik 10 tautinių piniginių vienetų. Dviem trim susimetus į automobilį peršokti į Kuršių neriją nėra brangu. O kaip ten pasiseks – bus matyti. Ne pirmą ir ne antrą kartą rašau – žuvis perprasti dar sunkiau nei moteris, tačiau į moteris galima nekreipti dėmesio, o su žuvimis – sudėtingiau… Be kitų smulkių pranašumų prieš moteris, jos turi vieną nenuginčijamą – nekalba.
Kitos žinios nuo ledo – kitą savaitgalį.